Uhubas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Uhubas (šumerų k. 𒌑𒄸, u2-hub2),[1] – Kišo, Šumero miesto-valstybės, ensis, valdęs prieš Mesilimą (~2600 m. pr. m. e.).[2][3]

Šumero karalių sąraše šis valdovas nėra minimas (neminimas ir ~50 metų vėliau valdęs Mesilimas).[4][5] Aptikta vaza, dedikuota dievui Zababai, kurios įraše Uhubas skelbiasi esąs Hamazio nugalėtojas (Hamazis buvo už Tigro upės, tarp Dijalos ir Mažojo Zabo žemupio regionų).[6][5] Įrašas rekonstruotas taip: 𒀭𒍝𒈠𒈠 / 𒌑𒄸 / 𒑐𒋼𒋛 / 𒆧𒆠, Zamama, Uhub ensi kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“).[7]

Uhubas minimas ir kelete kitų įrašų.[8]

  • Uhubo vazos fragmentai (Britų muziejus, BM 129401). Ant viršutinio esama fragmentiško įrašo: Zababa Uhub Ensi Kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“). Antrajame šios vazos fragmente įrašyta „Pussusu, Hamazio užkariautojas“ ( 𒄩𒈠𒍣𒆠, ha-ma-zi{ki})".[9][10][11][12]
    Uhubo vazos fragmentai (Britų muziejus, BM 129401). Ant viršutinio esama fragmentiško įrašo: Zababa Uhub Ensi Kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“). Antrajame šios vazos fragmente įrašyta „Pussusu, Hamazio užkariautojas“ ( 𒄩𒈠𒍣𒆠, ha-ma-zi{ki})".[9][10][11][12]
  • Fragmentiško įrašo perraša standartiniu šumerų-akadų dantiraščiu: 𒀭𒍝𒈠𒈠 / 𒌑𒄸 / 𒑐𒋼𒋛 / 𒆧𒆠, Zamama, Uhub ensi kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“), Britų muziejus (BM 129401).[13][14][15][7]
    Fragmentiško įrašo perraša standartiniu šumerų-akadų dantiraščiu: 𒀭𒍝𒈠𒈠 / 𒌑𒄸 / 𒑐𒋼𒋛 / 𒆧𒆠, Zamama, Uhub ensi kiš-ki („Zababa, Uhubas, Kišo ensis“), Britų muziejus (BM 129401).[13][14][15][7]
  • Žodis „Hamazi“ antrajame įraše
    Žodis „Hamazi“ antrajame įraše

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „CDLI-Found Texts“. cdli.ucla.edu.
  2. ↑ Mario Liverani (2013). The Ancient Near East: History, Society and Economy (anglų). Routledge. p. 110. ISBN 978-1-134-75084-9.
  3. ↑ Orientalia: Vol.48 (anglų). Gregorian Biblical BookShop. p. 15.
  4. ↑ Peter Panitschek (2008). LUGAL, šarru, basileús: Von der Uruk-Zeit bis Ur III (vokiečių). Peter Lang. p. 41. ISBN 978-3-631-56194-2.
  5. ↑ 5,0 5,1 Georges Roux (2015). La Mésopotamie. Essai d'histoire politique, économique et culturelle (prancūzų). Le Seuil. p. 128. ISBN 978-2-02-129163-6.
  6. ↑ Georges Roux (1990). Mesopotamia: historia política, económica y cultural (ispanų). Ediciones AKAL. p. 155. ISBN 978-84-7600-174-5.
  7. ↑ 7,0 7,1 Hermann Vollrat Hilprecht (1892). The Babylonian Expedition of the University of Pennsylvania. Series A: Cuneiform texts. Philadelphia : Dept. of Archaeology, University of Pennsylvania. pp. 49 Note 2.
  8. ↑ „CDLI-Found Texts“. cdli.ucla.edu.
  9. ↑ Pirmasis fragmentas: „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  10. ↑ Antrasis fragmentas: „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  11. ↑ „Collections Online British Museum“. www.britishmuseum.org.
  12. ↑ F. Thureau-Dangin (1905). Les inscriptions de Sumer et d'Akkad, transcription et traduction. Paris, Leroux. p. 229.
  13. ↑ „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  14. ↑ „Collections Online British Museum“. www.britishmuseum.org.
  15. ↑ François Thureau-Dangin (1905). Les inscriptions de Sumer et d'Akkad, transcription et traduction. Paris, Leroux. p. 229.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Uhubas&oldid=6885670"