Ensis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ensio (en) titulas dantiraščio ženkle

Ensis (šum. 𒇽𒃲 = PA.TE.SI, 'ariamos žemės valdovas', akadų k. iššakkum) – vienas iš kilmingųjų titulų senovės Šumero miestuose-valstybėse, reiškiantis valdovą ar princą. Panašūs valdovą žymintys titulai buvo lugalis bei en, tačiau ankstyvųjų dinastijų laipotarpiu (~ 2800–2350 m. m. pr. m. e.) tiksliai nėra žinomas skirtumas tarp šių vardų. Manoma, kad pradžioje ensių titulai buvo priskiriami vien Lagašo ir Umos valdovams.

Ensiais buvo laikomi miestą globojančios dievybės atstovai. Vėliau tapo įprasta ensius laikytim lugalių (valdovų) pavaldiniais. III Ūro dinastijos laikais (~ 2100–2000 m. m. pr. m. e.) ensiais buvo vadinami karalystės provincijų valdytojai. Jie turėjo dideles galias vyriausybėje renkant mokesčius ar teisinėje praktikoje, bet buvo visiškai priklausomi (skiriami ir atleidžiami) nuo Uro karaliaus (lugalio). Nors šis vardas buvo paveldimas, tačiau turėjo būti palaimintas karaliaus, jie negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos ar karinių veiksmų. Pvz., Ašūro mieste-valstybėje paveldėtojas turėjo ensio vardą pagal akadų kalbos versiją, kai tuo tarpu globojanti dievybė buvo vadinama šarrum ('karalius').

Uruko periode (4100-2900 m. m. pr. m. e.) Šumero miestuose jie turėjo daugiausiai politinės valdžios. Šis vardas tenkino II Lagašo dinastijos (~ 2100 m. pr. m. e.) galinguosius valdovus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • John Allan Halloran: Sumerian Lexicon. Logogram Publishing, Los Angeles (Cal.) 2006.