Totorių sąsiauris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Totorių sąsiauris

Totorių sąsiauris (rus. Татарский пролив) – sąsiauris tarp Eurazijos žemyno ir Sachalino salos. Per Nevelskio sąsiaurį, Amūro limaną ir Sachalino įlanką jungia Ochotsko jūrą ir Japonijos jūrą.

Fizinė geografinė charakteristika[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgis 663 km, plotis pietinėje dalyje iki 324 km, šiaurinėje dalyje – iki 40 km, siauriausioje vietoje (Nevelskio sąsiauris) – 7,3 km. Sekliausia vieta farvateryje – 8 m.

Totorių sąsiauris yra šalčiausia Japonijos jūros dalimi. Žiemą čia susidaro ir laikosi virš 90 % Japonijos jūros ledo. Pagal daugiamečių stebėjimų duomenis pietinėje dalyje ledų laikotarpis trunka 40–80 d., o šiaurinėje dalyje – 140–170 d. Ledo storis gali siekti 1,5 m.

Projektai[taisyti | redaguoti kodą]

Stalino valdymo metais buvo pradėta realizuoti Sachalino geležinkelio tunelio idėją, tačiau projektas liko nepabaigtas.[1] Buvo kurtas ir projektas sujungti žemyną su Sachalinu damba, kuri turėjo susilpninti šaltosios Primorės srovės įtaką ir pagerinti Primorės krašto rytų klimatą.[2]

1968 m. pradėta statyti Vostočno uostą neužšąlančiame Vrangelio užutėkyje, ir projektas buvo atidėtas.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Totorių sąsiauris buvo žinomas ir kaip Tartarijos įlanka (Gulf of Tartary; 1851 m. žemėlapis).

X–XVIII a. žodžiu tartars daugelyje Europos kalbų vadino ne tik totorius (Kazanės, Krymo ar Sibiro), bet ir daug kitų tiurkiškų Eurazijos tautų, gyvenusių ne tik prie Juodosios jūros ir į vakarus nuo Uralo kalnų, bet ir rytus nuo Uralo iki Sachalino, Kurilų ir Kamčiatkos.[3]

Totorių sąsiaurio uostai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodas[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Сахалинский_тоннель
  2. № 37 (535) / Климат-контроль
  3. Pamela Kyle Crossley The Manchus. Blackwells Publishers, 1997. Стр. 1-3