Tilžės keleivis
Tilžės keleivis – konservatyvios pakraipos Mažosios Lietuvos laikraštis lietuvių kalba tautinei Prūsijos lietuvių mažumai. Iš lietuviškų laikraščių Prūsijoje ėjo ilgiausiai (1883–1924 m.).
Pozicija lietuvių atžvilgiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Tilžės keleivį“ leido Julius Reilenderis, 1883–1886 m. Adomas Einoras, spausdino Reilenderių spaustuvė. 1885-1894 m. leistos „Tilžės keleivio kalendros“, 1886–1910 m. priedas „Keleivio draugas“. [1]
Laikraštis bandė laviruoti tarp lojalumo Prūsijos valdžiai bei tautiškumo. Antai valstybinės vokiečių kalbos įvedimą kaip vienintelės Prūsijoje redakcija aiškino taip: „Vokietijos imperija „rubežiuose suvienijančią“ vokiečių kalbą įvedė ne dėl mažlietuvių išnaikinimo, o dėl imperijos stiprybės, dėl kovos prieš katalikus lenkus, prancūzus, čekus, kurie norėdami savo kalba mokyklose mokyti, sustiprintų Katalikų Bažnyčios galią ir susilpnintų imperiją.“ [2]
Redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jurgis Raudonius – 1883–1893 m.
- Jurgis Arnašius – 1893–1897 m. ir 1899–1924 m.
- T. K. Letcas, Ledraitis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 522 psl.
- ↑ Iš Lietuvos [Pažintina kova]. TK, 1898, kov. 16. Nr. 22. P. 1-2.