Tikopija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
NASA nufotografuota Tikopijos sala

Tikopija (angl. Tikopia) – nedidelė aukšta sala pietvakariniame Ramiajame vandenyne. Apimanti 5 km² plotą, sala yra užgesusio ugnikalnio liekana. Salos aukščiausias taškas yra Reani k., iškylantis į 380 m aukštį virš jūros lygio. Saloje telkšo 80 m gylio vulkaninės kilmės Te Roto ežeras. Tikopija yra piečiausia Saliamono Salų sala ir priskiriama Temotu provincijai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Salą 1606 m. atrado portugalų keliautojas Pedras Fernandesas de Kirosas. 2002 m. salą užklupo ciklonas, nusiaubęs augmeniją ir gyvenvietes.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje gyvena apie 1 200 žmonių, kurie įsikūrę daugiausia palei salos pakrantę. Didžiausias kaimas yra Matautu, esantis vakarinėje dalyje. Gyventojų dauguma yra polineziečių kilmės, kalba polineziečių kalbų šeimai priskiriama Tikopijos kalba. Vietiniai praktikuoja intensyvią žemės ūkio sistemą (lyginamą su permakultūra), panašią į Naujosios Gvinėjos aukštikalnių sodininkystę.

Ilgą laiką saloje buvo reguliuojamas gyventojų skaičius, pasitelkiant įvairius metodus, kaip celibatas, karai (įskaitant ištrėmimus), vaikžudystė ir jūrinės kelionės (nusinešusios daugumos jaunuolių gyvybių). Tačiau jaunimui ėmus emigruoti, gyventojų sk. reguliavimas tapo mažiau būtinas.

Koordinatės:12°17′47.3″S 168°49′55.0″E / 12.296472°S 168.831944°E / -12.296472; 168.831944