Teisės konkurencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Teisės konkurencija - situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingos teisės normos.

Teisinės pasekmės, taikant skirtingas normas, gali būti tos pačios, skirtingos (suderinamos arba nesuderinamos tarpusavyje). Siekiant išvengti nesuderinamumo, tam gali būti sukurtos specialios taisyklės, nustatančios normų galiojimo ar taikymo viršenybę, hierarchiją (kolizijos taisyklės). Tokiu atveju gali būti taikoma specialioji norma bendrosios atžvilgiu ir pan.

Privatinė teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Konkuruoti gali ir ištisos teisės arba teisinės sistemos. Pvz., santuokai sužadėtiniai gali pasirinkti tam tikros valstybės taikytiną teisę (pagal pilietybę, gyvenamąją vietą ar pan.). Privatinės teisės normų konkurenciją, normų pasirinkimo galimybes reguliuoja tarptautinė privatinė teisė. Viešosios teisės normų konkurencijos atveju taikomos bendrosios arba specialiosios konkurencijos taisyklės.

Civilinė teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Civilinė teisė, pvz., prievolių teisė įtvirtina įvairius teisinio reikalavimo pagrindus. Tam tikrais atvejais kreditorius gali remtis įvairiomis normomis, reikalaudamas įvykdyti prievolę. Šiuo atveju pasireiškia privatinių santykių dispozityvumas - santykių šalies galėjimas pasirinkti elgesio variantą.

Baudžiamoji teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Kvalifikuojant veiką, skirtingos normos gali būti taikomos, kai yra atskira baudžiamoji veika arba jų daugetas (pažeidžiami keli įstatymai, keli baudžiamojo įstatymo straipsniai). Nuo normos priklauso ir atitinkamos sankcijos, teisinė atsakomybė.

Gali būti išskiriama idealioji konkurencija, specialioji konkurencija, subsidiari konkurencija, konsumcija ir kt.