Tauro T žvaigždės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tauro T žvaigždė su akrecijos disku

Tauro T žvaigždės yra jaunos (iki 10 milijonų metų) mažos masės (iki 2 Saulės masių) F, G, K, M spektrinių klasių žvaigždės, dar skendinčios dujų ir dulkių debesyse. Tai yra objektai, dar esantys žvaigždėdaros (gravitacinio traukimosi) stadijoje, artėjantys prie pagrindinės sekos (t. y. jų centre dar nevyksta vandenilio virtimo heliu reakcijos). Spektruose stebime vandenilio, kalcio, geležies emisijos linijas, o taip pat ličio perteklių, lyginant su pagrindinės sekos žvaigždėmis. Litis yra efektyviai ardomas evoliucijos eigoje (daugiau nei 2,5 milijonų kelvino laipsnių prisijungdamas protoną jis lengvai virsta beriliu, kuris greit skyla į du helio atomus). Šių objektų spindesys gali neperiodiškai kisti. HR diagramoje jie yra išsidėstę dešiniau ir virš pagrindinės sekos. Šios žvaigždės dar kartais vadinamos Orionidėmis arba Vežėjo RW tipo žvaigždėmis. Jų grupės pavadinimas duotas pagal pirmosios rastos tokio tipo žvaigždės (Tauro T) vardą.

Tauro T žvaigždžių analogai didesnių masių srityje (2-8 Saulės masių objektai) yra vadinamos Herbigo Ae/Be žvaigždės. Didesnių masių (>8 Saulės masių) žvaigždžių iki pagrindinės sekos nerandame, nes jos evoliucionuoja labai greitai, ir kai mes jas pastebime (t. y. praretėja ir dalinai išsisklaido jas supantis tankus dulkių dujų debesis), jų centre jau dega vandenilis, taigi jos jau yra pagrindinės sekos objektai.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]