Herbigo Ae/Be žvaigždės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Herbigo Ae/Be žvaigždės yra jaunos A, B spektrinių klasių žvaigždės, turinčios akrecinį diską bei skendinčios dujų ir dulkių apvalkaluose. Šių žvaigždžių spektruose stebimos vandenilio ir kalcio emisijos linijos. Jos yra 2-8 Saulės masių objektai, dar esantys žvaigždėdaros (gravitacinio traukimosi) stadijoje, artėjantys prie pagrindinės sekos (t. y. jų centre dar nevyksta vandenilio virtimo heliu reakcijos). HR diagramoje šios žvaigždės išsidėsto dešiniau ir kiek aukščiau pagrindinės sekos. Jos pavadintos vardu amerikiečių astronomo Dž. Herbigo, kuris pirmasis 1960 metais išskyrė jų grupę kitų žvaigždžių tarpe.

Originalūs Herbigo kriterijai šiems objektams buvo:

Dabar yra žinoma ir keletas izoliuotų Herbigo Ae/Be žvaigždžių (t. y. aiškiai nesusijusių su tamsiais debesimis arba atspindžio ūkais). Todėl dabar galima naudoti kiek modifikuotus kriterijus:

  • Spektrinė klasė ankstyvesnė, nei F0,
  • Vandenilio Balmerio serijos emisija spektre,
  • Infraudonojo žvaigždės spinduliavimo perteklius (angl. excess) dėl aplinkžvaigždinių dulkių (lyginant su normaliomis žvaigždėmis) (Reikia pažymėti, kad infraudonojo spinduliavimo perteklių turi ir klasikinės Be žvaigždės, tik ne dėl dulkių, o dėl šviesos sklaidos elektronais (angl. free - free emission)).

Dalis Herbigo Ae/Be žvaigždžių rodo nemažas spindesio variacijas. Manoma, kad jas sukelia aplinkžvaigždinio disko medžiagos gniužulai – proplanetų ir planetoidų užuomazgos. Kai žvaigždės spindesys yra sumažėjęs, jos spinduliuotė tampa mėlynesnė ir tiesiškai poliarizuota (kuomet gniužulas užstoja žvaigždę, padidėja santykinis indėlis išsklaidytos nuo disko šviesos – tai tokia pati priežastis kaip mėlyna mūsų dangaus spalva).

Herbigo Ae/Be žvaigždžių analogai mažesnių masių (<2 Saulės masės) srityje – F, G, K, M spektrinių klasių žvaigždės, nepasiekusios pagrindinės sekos yra vadinamos Tauro T žvaigždėmis (arba Orionidėmis). Didesnių masių (>8 Saulės masių) žvaigždžių iki pagrindinės sekos nerandame, nes jos evoliucionuoja labai greitai, ir kai mes jas pastebime (t. y. praretėja ir dalinai išsisklaido jas supantis tankus dulkių dujų debesis), jų centre jau dega vandenilis, taigi jos jau yra pagrindinės sekos objektai.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]