Tatrų Lomnica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tatrų Lomnica
svk. Tatranská Lomnica
Slovakia High Tatras Tm55.jpg

Tatrų Lomnica
49°09′54″N 20°16′45″E / 49.165°N 20.27917°E / 49.165; 20.27917 (Tatrų Lomnica)Koordinatės: 49°09′54″N 20°16′45″E / 49.165°N 20.27917°E / 49.165; 20.27917 (Tatrų Lomnica)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Prešovo kraštas
Apygarda: Poprado apygarda
Gyventojų (): 1 650
Altitudė: 850–890 m
Commons-logo.svg Vikiteka: Tatrų LomnicaVikiteka

Tatrų Lomnica (svk. Tatranská Lomnica) – viena iš didžiausių ir gražiausių gyvenviečių Aukštųjų Tatrų kalnuose, 850–890 m aukštyje, dalis administracinio vieneto – Aukštųjų Tatrų miesto Slovakijoje. Tai žymus kalnų slidinėjimo kurortas ir kelionių pėsčiomis po kalnus centras, įsikūręs prie Lomnicos viršukalnės (svk. Lomnický štít) – antros pagal aukštį Tatruose (2634 m). Per gyvenvietę nutiestas Laisvės kelias (svk. Cesta Slobody) ir geležinkelis, jungiantis su vakaruose esančia gyvenviete Stary Smokovecu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytiniuose šaltiniuose Tatrų Lomnicos vietovė paminėta jau 1209 m., kai Vengrijos karalius Andrius II Jeruzalietis dovanojo bažnyčiai nemažai žemių nuo Tatrų iki Poprado upelio. Tačiau miestelis pradėjo kurtis gerokai vėliau – jau po 1892 m., kai valstybė išpirko miškingą sklypą Lomnicos kalno papėdėje ir pradėjo kurti valstybinį kurortą bei statyti gydyklas[1]. Jau 1893 m. pastatytas viešbutis „Lomnica“ – tuo metu didžiausias Tatruose (šiandien apleistas ir nenaudojamas). 1905 m. pagal vengrų architekto Guido Hefnerio projektą aukštesnėje miestelio vietoje buvo pastatytas didžiulis reprezentacinis viešbutis „Grandhotel“ (1919 m., po Čekoslovakijos įkūrimo, pervadintas „Grandhotel Praha“). XX a. pradžioje miestelyje pradėjo steigtis sporto, slidinėjimo centrai, įrengta rogučių trasa ir teniso kortai. Pradėjo veikti telegrafas, kavinės ir restoranai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, Tatrų Lomnicoje kūrėsi privatūs šeimyniniai pensionai ir rezidencijos. 1933 m. pastatyta moderni sanatorija „Morava“ (architektai Bohuslavas Fuchsas ir Karla Ernstebergera). 1937 m. – 1940 m. įrengtas pirmasis keltuvas iki Uolų ežero (svk. Skalnaté pleso) ir Lomnicos viršukalnės, kur vėliau pastatytos observatorijos ir meteorologijos stotys[2].

1960 m. – 1970 m. Tatrų Lomnica tapo svarbiausia profesinių sąjungų poilsiaviete Slovakijoje. Buvo pastatyti nauji viešbučiai „Slovan“, „Horec“, sanatorijos „Uran“, „Odborar“, „Slovakia“, „Sasanka“, „Družba“. Miestelio augimą dar labiau paskatino 1970 m. Tatruose įvykęs pasaulio slidinėjimo čempionatas. Tuomet atnaujintas keltuvas iki Uolų ežero. 1974 m. pietinėje Tatrų Lomnicos dalyje pastatytas didelis automobilių kempingas, priklausęs tarptautinei organizacijai FICC[3] ir ilgą laiką vadintas „Eurocamp“ (šiuo metu sugriautas ir nenaudojamas).

2004 m. lapkričio 19 d. Aukštųjų Tatrų šlaitus nusiaubę stiprūs vėjai neaplenkė ir Tatrų Lomnicos. Apylinkėse buvo nulaužti beveik visi medžiai, apgriauti kai kurie statiniai.

Tatrų Lomnicoje yra Romos katalikų ir evangelikų bažnyčios. Veikia Tatrų nacionalinio parko administracija ir parko muziejus, vasaros rogučių trasa, tradicinių slovakiškų patiekalų restoranas „Zbojnicka koliba“, šiuolaikiškas naktinis klubas – restoranas „Humno“. Čia įsikūrusi šešis kartus per metus leidžiamo žurnalo "Tatry" redakcija. 2013 m. Tatrų Lomnicos centre atidarytas Žiemos sporto Aukštuosiuose Tatruose muziejus.

Pasikėlimas į Lomnicos viršūnę[taisyti | redaguoti kodą]

Esant geram orui vasarą ar žiemą iš Tatrų Lomnicos galima keltuvais pakilti iki Lomnicos viršukalnės (svk. Lomnický štít) – antros pagal aukštį Tatruose (2634 m), kur pastatyta observatorija, meteorologijos stotis, įrengtas nedidelis viešbutis, baras ir apžvalgos aikštelė. Norint ją pasiekti, pradžioje reikia įsigyti keltuvo bilietą nuo Tatrų Lomnicos iki Uolų ežero (keltuvas stabteli tarpinėje stotelėje „Štart“, kur išlipti nereikia), o paskui nusipirkti kito keltuvo bilietą nuo Uolų ežero iki Lomnicos viršūnės. Esant vėjuotam orui, pastarasis keltuvas dažniausiai neveikia.

Pėsčiųjų maršrutai[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Tatrų Lomnicos veda kelios pėsčiųjų trasos aukštyn į kalnus: mėlyna spalva pažymėta trasa iki Rainerio trobelės (svk. Rainerova chata, 1295 m): 1.45 val., ↓1.30 val., žalia – iki Uolų ežero (svk. Skalnaté pleso, 1751 m): 2.45 val., ↓1.35 val., geltona – iki Tatrų Matliarės (svk. Tatranské Matliare, 885 m): 0.30 val., ↓0,30 val.

Tačiau daugelis keliautojų dažniausiai pasinaudoja kabinų keltuvu nuo Tatrų Lomnicos iki Uolų ežero, o paskui išeina pėsčiomis raudonai pažymėta Tatrų magistrale iki Hrebienoko (svk. Hrebienok, 1285 m), Terio trobelės (svk. Téryho chata, 2015 m)[4] arba į priešingą pusę – trobelės prie Žaliojo ežero (svk. Chata pri Zelenom plese, 1551 m). Nuo Uolų ežero dar galima pakilti keltuvu iki Lomnicos balno (svk. Lomnické sedlo, 2190 m) ir ten pasivaikščioti žaliai pažymėta trasa iki Didžiojo Lomnicos bokšto (svk. Veľká Lomnická veža, 2214 m).

Slidinėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Raudona trasa Generál Tatrų Lomnicoje
Šešių vietų keltuvas Tatrų Lomnicoje

Tatrų Lomnica yra vienas didžiausių ir šiuolaikiškiausių slidinėjimo kurortų Slovakijoje, puikiai tinkantis tiek pradedantiems, tiek ir patyrusiems slidininkams.

2010–2011 m. žiemą Tatrų Lomnicoje atidarytas naujas šešių vietų keltuvas (2600 žm./val.), kuriuo gali pasinaudoti slidinėjantys lengvo sudėtingumo trasomis, o 2011–2012 m. žiemą pradėjo veikti dar vienas naujas aštuonių vietų keltuvas (2400 žm./val.), skirtas slidinėjantiems vidutinio sudėtingumo trasomis. Po šių dviejų keltuvų atidarymo trasų ilgis pasiekė 10,730 km (įskaitant 750 m ilgio nusileidimą dirbtinai nelyginta trasa Francúzska mulda). Nepertraukiamas nusileidimas kalnų slidinėmis nuo Lomnicos balno (svk. Lomnické sedlo) iki Tatrų Lomnicos išsitęsė iki 6 km (apjungiant trasas nuo sudėtingiausios iki lengviausios). Per valandą Tatrų Lomnicos keltuvais gali pasinaudoti iki 10 142 kalnų slidininkų.

Šalia keltuvų veikia slidžių nuomos punktai, valiutų keityklos, nedidelės suvenyrų ir sporto inventoriaus parduotuvės. Slidininkams patogūs restoranai atidaryti ne tik pačioje Tatrų Lomnicoje, bet ir kiek aukščiau nuo miestelio, šalia keltuvų stoties „Štart“ bei Uolų ežero. Už kelių dešimčių metrų nuo slidinėjimo trasų paprastai atidaryta Uolų trobelė (svk. Skalnatá chata, 1751 m).

Tatrų Lomnicos kalnų slidinėjimo trasos
Sudėtingumas Trasa Ilgis (m) Aukščių skirtumas (m)
Juoda Lomnické sedlo 1237 299
Raudona Generál 1350 355
Raudona Čučoriedky východ 957 226
Raudona Čučoriedky západ 884 230
Raudona Buková Hora 700 130
Mėlyna Štart východ 850 114
Mėlyna Štart východ 1998 278
Mėlyna Grand Slnečná 1100 110
Mėlyna Javorová cesta 900 95

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Prakapienė D. Prakapas R. Slovakija. Kaunas. 2009. P. 90-91.
  2. Kollár D. Lacika J. Malarz R. The Slovak-Polish Tatras. Bratislava. 1998. P. 105–110.
  3. Lacika J. Tatry a okolie. Bratislava. 2003. P. 48-49.
  4. Babilas D. Aukštieji Tatrai: nuo trobelės iki trobelės // Kelionių magija. Nr. 4 (35). 2003 m. P. 36-40.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]