Talaveros mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Talaveros mūšis
Battle of Talavera map.jpg
Mūšio žemėlapis
Data: 1809 m. liepos 28-29 d.
Vieta: į pietvakarius nuo Madrido, centrinė Ispanija.
Rezultatas: Strateginė Prancūzijos pergalė, taktinė britų ir ispanų pergalė.

Talaveros mūšis - susirėmimas tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bei ispanų pajėgų 1809 m. Pirėnų karo metu. Po mūšio britų kariuomenės vadui Artūrui Velsliui buvo suteiktas Talaveros vikonto Velingtono titulas.

Padėtis prieš mūšį[taisyti | redaguoti kodą]

1809 m. pradžioje Napoleonas su pagrindine kariuomenės dalimi paliko Ispanija, nes grėsė karas su Austrija. Balandį į Portugalija su maždaug 28 000 britų ir hanoveriečių bei remiamas 16 000 portugalų karių grįžo Artūras Velslis. Prancūzai jiems kėlė grėsmę iš dviejų pusių: N. Sultui buvo pavaldi kariuomenė šiaurinėje Portugalijoje, o Napoleono brolis Žozefas Bonapartas perkėlė pajėgas į rytus nuo Lisabonos. Gegužę Velslis išstūmė Sultą iš Porto. Po dviejų mėnesių prisidėjus 30 000 ispanų karių, jis nužygiavo į rytus nuo Lisabonos persekiodamas Ž. Bonaparto kariuomenę.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzai sustojo prie Talaveros ir pradėjo puolimą prieš A. Velslio kariuomene. Per puolimą prancūzai beveik pralaužė britų linijas, bet Velsis greit užpildė šia, pasak jo, „bjaurią skylę“. Po mūšio abi pusės atsitraukė. Prancūzai nužygiavo į Madridą, o Velslio kariuomenė grįžo į Lisaboną.


Commons-logo.svg Vikiteka: Talaveros mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka