TSRS Liaudies komisarų taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirmoji Rusijos Liaudies komisarų taryba

TSRS Liaudies komisarų taryba (rus. Совет народных комиссаров СССР), sutrumpintai Sovnarkomas (rus. Совнарком) arba LKT (rus. СНК) – aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija 19171922 m. Tarybų Rusijoje, 19221946 m. Tarybų Sąjungoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Liaudies komisarų taryba buvo įkurta 1917 m. spalio 26 d., II-ame visos Rusijos Tarybų suvažiavime. Buvo atsakinga ją sudariusiai aukščiausiai valstybės valdžios institucijai. Leido teisės aktus (dekretus, nutarimus, potvarkius, instrukcijas), vadovavo liaudies komisariatams ir kitoms jai pavaldžioms valstybės valdymo institucijoms, turėjo teisę panaikinti jų leidžiamus teisės aktus. Kiekviena sąjunginė ar autonominė respublika turėjo analogiškas tarybas. 1946 m. kovo 15 d. visos Liaudies komisarų tarybos pertvarkytos į Ministrų tarybas.

Lietuvoje 1918 m. sudaryta marionetinė Laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė, 1919 m. vasario mėn. buvo pertvarkyta į Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR Liaudies komisarų tarybą, kuri veikė iki 1919 m. rugsėjo mėn., pirmininkas Vincas Kapsukas. 1940 m. rugpjūčio 25 d. – 1946 m. kovo 25 d. veikė Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba, pirmininkas Mečislovas Gedvilas.[1]

Pirmininkai[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS Liaudies komisarų tarybos Pirmininkai:

Liaudies komisariatai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 1924 metų TSRS Konstituciją liaudies komisariatai, pagal funkcijas, buvo suskirstyti į visasąjunginius (užsienio reikalų, vidaus prekybos, susisiekimo, pašto ir telegrafo, karinių reikalų) ir bendruosius (liaudies ūkio aukščiausioji taryba, maisto, darbo, finansų liaudies komisariatai ir darbininkų – valstiečių inspekcijos). Visasąjunginiai liaudies komisariatai vykdė nurodymus per „įgaliotinius“, bendrieji – per analogiškus liaudies komisariatus sąjunginėse respublikose. 1946 m. visi liaudies komisariatai buvo perorganizuoti į ministerijas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Liaudies komisarų taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 72 psl.