Susu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Susu (Soso)
SoussousGuiembeBalafon.jpg
Gyventojų skaičius 3.5 mln.
Populiacija šalyse Gvinėja (2,04 mln), Siera Leonė, Senegalas
Kalba (-os) susu
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės jalunkai

Susu (savivardis soso) - Afrikos tauta, paplitusi vakarinėje Gvinėjoje (25-30 proc.), o taip pat šiaurės vakarų Siera Leonėje, pietvakarių Senegale.

Susu kalba susu kalba, kuri priklauso Nigerio-Kongo šeimos Mande grupei (taigi, gimininga mandingų kalboms), ir kuri yra svarbiausia prekybinė kalba vakarų Gvinėjoje, daugiausia ja šnekama Gvinėjos sostinėje Konakryje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nėra aiškiai žinoma, kur yra susu protėvynė, bet labiausiai paplitusi hipotezė teigia, kad jie gyveno Futa Džalono regione kartu su nalu, temne, jalunkų, bagų ir kitų etninių grupių pirmtakais, ir kažkuriuo metu, greičaiausiai XVI a., stumiami gyvulių augintojų fulbių migravo į vakarus, į pajūrio žemumas.

Susu ir kitos pajūrio tautos

Susu savo apgyvendintose teritorijose pamažu išvystė klestinčią prekybą tarp Futa Džalono aukštumų ir pakrantės, kur prekiavo europiečiai. Jie prekiavo augalo etiopinės ksilopijos (Xylopia aethiopica) vaisiais, prieskoniais, palmių aliejumi ir vergais.

Jų visuomenė didele dalimi buvo panaši į kitų Senegambijos regiono tautų struktūrą: čia buvo aristokratija (horon), amatininkų kastos (niamakala) ir karo belaisviai (jon). Susu sukūrė daug smulkių valstybinių junginių.

Susu buvo vieni pirmųjų, kuriuos Gvinėjoje pajungė prancūzai, čia įkūrę Pietinių upių koloniją. Šiuo metu dauguma jų gyvena Gvinėjoje, aktyviai dalyvauja šalies politikoje.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos Atlanto sahelis-orn.png
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko)
Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai

Vikiteka