Sultinio kubelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įvairių gamintojų sultinio kubeliai

Sultinio kubelis (JAV angl. bouillon cube; D. Britanija ir Australija angl. stock cube) - kubelio pavidalo maisto pusfabrikatis, pagamintas iš dehidratuoto ir apie 15 mm kraštinės kubeliu suformuoto sultinio. Jį darant iš sultinio pašalinamas vanduo, pridedama šiek tiek kietų riebalų (hidrogenizuoto aliejaus), druskos (dažnai virš 50 %) ir prieskonių (juos paprastai būna natrio glutamato). Dehidratuoti sultiniai pardavinėjami ir suformuoti granulėmis.

Sultinys, padarytas iš karštame vandenyje ištirpinto kubelio, būna kitokio skonio negu šviežias sultinys, kadangi turi daugiau druskos ir keičiasi verdamų gardiklių skonis. Sultinių kubeliai yra patogūs ir pigūs. Juos dažnai naudoja kitiems patiekalams gardinti.

Sultinio kubelius 1908 m. komerciškai ėmė gaminti Maggi kompanija, o 1910 m. - Oxo. tai buvo pigesnis mėsos ekstrakto variantas. 1913 m. sultinių kubelius gamino bent 10 kompanijų. Tokiuose kubeliuose druskos koncentracija buvo nuo 59 iki 72 %.[1]
Teigiama, kad sultinio kubelius 1831 m. išrado Nicolas Appert[2], nors principas buvo žinomas gerokai seniau.

Žinomi sultinių kubelių prekiniai ženklai yra Oxo, Knorr, Gallina Blanca, Maggi, Herb-Ox, Wyler's, Goya ir Kallo.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]