Stendalis
Stendalis (tikr. Marie-Henri Beyle, 1783 m. sausio 23 d. – 1842 m. kovo 23 d.) – prancūzų rašytojas, vienas iš pirmųjų pradėjęs rašyti realistine forma.
[taisyti] Biografija
Rašytojas gimė ir vaikystę praleido provincijoje, Grenoblio mieste, audringais XVIII a. prancūzų revoliucijos metais. Jo tėvas buvo aršus rojalistas, todėl nepritarė revoliucijos idėjoms. Stendalio motina mirė dar jam būnant vaiku. Taigi didžiąją vaikystės dalį praleido augdamas savo senelio namuose, veikiamas Švietimo amžiaus idėjų. Mokėsi Grenoblyje, dažnai bendravo su jakobinais. Dar besimokydamas įgijo aistrą matematikai, todėl iki mirties varijuodavo įvairiais skaičiais.
Ilgą laiką jis tarnavo Napoleono kariuomenėje; 1812 m. dalyvavo žygyje į Rusiją, pakeliui lankėsi Vilniuje. Estetinės Stendalio pažiūros formavosi apie 1820 m., t. y. tada, kai ėmė domėtis Italijos meno istorija ir rašė knygas apie šios šalies meno ir kultūros paminklus. Bendravo su Italijos karbonarais. Žymiausi jo kūriniai: pamfletų rinkinys „Rasinas ir Šekspyras”, romanas „Raudona ir juoda”, „Lusjenas Levenas“.
Jo vardu pavadinta nervų liga, vadinama Stendalio sindromu, kurį jį ištiko pirmą kartą apsilankius Florencijoje. Tai paaiškinama, kaip žmogaus nesugebėjimas iš karto prisitaikyti prie milžiniškos kultūros apsupties.
Stendalis dėl savo išvaizdos buvo vadinamas buldogu. Niekada nevedė ir neturėjo vaikų, tačiau jo gyvenime buvo pilna moterų. Kaip spaėjama jis mirė nuo sifilio sukeltų komplikacijų staiga nualpus Paryžiaus gatvėje.
[taisyti] Nuorodos
- Stendalio tinklalapis (prancūzų kalba)
- „Raudona ir Juoda“ (angliškas vertimas)
