Stalo kalnas (Vilnius)
Kitos reikšmės – Stalo kalnas.
| Stalo kalnas | |||
|---|---|---|---|
  Stalo kalnas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilnius | ||
| Seniūnija | Senamiesčio seniūnija | ||
| Aukštis | 164,6 m | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | 1 tūkstm. pr. – XIV a. | ||
| Tirtas | 1995 m. | ||
| Registro Nr. | A1961K4 [1] | ||
Vilniaus Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai užkopti į kalną ir iš Olandų gatvės pusės, takelis yra tarp Krivių stotelės ir Karo muziejaus.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stalo kalnas šiuo metu yra 1,4 ha ploto lygi aikštelė. Tokį vaizdą kalnas įgavo po XIX–XX a. žemės lyginimo darbų. Pirmoji stambi ardomoji invazija į visą Kalnų parko teritoriją siejama su 1831 m. carinės tvirtovės įrengimu. Kita – sovietmečiu, kai 1955 m. pradėta įrenginėti Dainų slėnio estradą. Kreivosios pilies, kuriai priklausė ir Stalo kalnas, egzistavimo metu, kalno aikštelė bei šlaitai buvo išvagoti raguvomis, o pats kalnas buvo aukštesnis mažiausiai 2–4,5 metrais. Kai kurios raguvų liekanos pastebimos šioje vietovėje ir dabar. Šio kalno aikštelės pietinėje bei šiaurinėje dalyse buvo aukštumos, kurias praeityje skyrė iki 45 m pločio raguva. Ši raguva lokalizuojama dabartinės aikštelės centrinėje dalyje ir driekiasi rytų-vakarų kryptimi. Ji dalijo kalno aikštelę į dvi dalis, perskirdama dabartinį kalno pietinį kalvagūbrį nuo šiaurinio. Toks kalno reljefas užfiksuotas XVIII a. pab.–XIX a. pr. Vilniaus miesto planuose. Dabartinė Stalo kalno aikštelė buvo suformuota iš atskirų aukštumų, jas nukasant, o neigiamas reljefo formas užpilant gruntu. Daugiausiai žemės darbų buvo atlikta 1831 m. kariniais tikslais. Tvirtovės generaliniuose planuose dominuojančia aukštuma palikus tik Kreivąjį kalną, kitos aukštumos turėjo būti pažemintos. Stalo kalne buvusios aukštumos išsidėsčiusios taip, kad jose pastačius gynybinius įtvirtinimus jie gynė ne tik išorinę erdvę nuo Antakalnio bei Užupio pusės, bet puikiai tiko apginti dominuojančias aukštumas įsiveržus priešui į vidinę pilies-miesto erdvę.
Futbolo istorikas Gediminas Kalinauskas nurodo, kad Vilniuje pirmosios futbolo rungtynės įvyko būtent ant Stalo kalno.[3]
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stalo kalno piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje (absoliutus aukštis 164,6 m) stačiais 20-35 m aukščio šlaitais, 600 m į rytus nuo Pilies kalno, 50 m į rytus abs. nuo Kreivojo kalno. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, kiek pailga šiaurės-pietų kryptimi, 150x110 m dydžio.[4] Į šiaurės vakarus nuo jos tęsiasi 130 m ilgio, 10 m pločio viršuje ožnugaris. Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis. 1955 m. kalno viršus buvo sulygintas buldozeriais, šitaip sustumiant vertingą kultūrinį sluoksnį į aikštelės pakraščius. Nuo to laiko kalnas yra plokščias. Aikštelė dirvonuoja, į ją iš šiaurės rytų pusės veda gruntinis kelias, šlaitai apaugę lapuočiais. 1995 m. tiriant aikštelės vakarų ir pietų pakraščius, aptiktas iki 1,8 m storio kultūrins sluoksnis su žalvarinio žiedo fragmentu, žiesta keramika.
Kalnų parko piliakalnių aplinkoje, į šiaurę nuo Kreivojo kalno, tarp Kreivojo kalno ir Stalo kalno esančiame slėnyje bei į pietus nuo jų, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Ji tyrinėta 1933, 1939, 1956, 1989, 1995, 1997 m. Aptikta sudegusių XIV a. pastatų liekanų, geležinių peilių, raktų, strėlių antgalių, ietigalis, pentinas, žirklės, raktas, spyna, žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, grūdų.
Literatūroje įsivyravusi hipotezė dėl šioje vietoje stovėjusios Kreivosios pilies (Kreivojo miesto), istoriniuose šaltiniuose įvardijamos kaip Curvum castrum. Istorikai, tyrėjai mano, kad Stalo kalnas Kreivojo miesto[5] teritorijoje turėjo atlikti gynybinę funkciją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Papilys“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
- ↑ http://www.lankykis.lt/parkai/stalo-kalnas-vilniuje-565
- ↑ Įspūdingos apimties futbolo istorijos metraštis – skaitmeninėje erdvėje. Archyvuota kopija 2022-02-16 iš Wayback Machine projekto. 2020-01-07, Lff.lt (tikrinta 2022-02-16).
- ↑ „Papilys“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
- ↑ http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/neimintos-vilniaus-misles-kreivasis-miestas.d?id=39704583