Apeliavimas į baimę: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Apeliavimas į baimę''' ({{la|argumentum ad metum}} arba ''argumentum in terrorem'') [[argumentacijos klaida]], daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso [[Apeliavimas į jausmus|apeliavimo į jausmus]] klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas [[Netikroji dilema|netikrosios dilemos]] bei [[Argumentas iš pasekmių|argumento iš pasekmių]] forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva. |
'''Apeliavimas į baimę''' ({{la|argumentum ad metum}} arba ''argumentum in terrorem'') – [[argumentacijos klaida]], daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso [[Apeliavimas į jausmus|apeliavimo į jausmus]] klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas [[Netikroji dilema|netikrosios dilemos]] bei [[Argumentas iš pasekmių|argumento iš pasekmių]] forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva. |
||
Taikant metodą, pateikiama grėsminga informacija, iškart siūlant |
Taikant metodą, pateikiama grėsminga informacija, iškart siūlant „akivaizdžią“ išeitį – elgesį, kurio norima pasiekti.<ref name='isuu'>{{cite web|url=http://issuu.com/martijnboermans/docs/boermans_2009_-_thesis_fear_appeals|title=ISSUU - Fear Appeals and Persuasion by Martijn Boermans|author=Martijn Boermans|work=Issuu|accessdate=18 Vasario 2016}}</ref> Nors metodas dažnai efektyvus, žmonės taip pat turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. <ref name='isuu'/> |
||
Grėsmės akivaizdoje žmogus dažniausiai kelia sau tokius klausimus:<ref name='isuu'/> |
Grėsmės akivaizdoje žmogus dažniausiai kelia sau tokius klausimus:<ref name='isuu'/> |
||
* Ar yra elgesys, kurio būtų galima išvengti pavojaus? |
* Ar yra elgesys, kurio būtų galima išvengti pavojaus? |
||
* Ar man priimtina taip elgtis? |
* Ar man priimtina taip elgtis? |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. <ref name="minds"/> |
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. <ref name="minds"/> |
||
== Pavyzdžiai == |
== Pavyzdžiai == |
||
Šaltinyje <ref name="minds">http://changingminds.org/disciplines/argument/fallacies/appeal_fear.htm</ref> pateikiami tokie pavyzdžiai: |
Šaltinyje <ref name="minds">http://changingminds.org/disciplines/argument/fallacies/appeal_fear.htm</ref> pateikiami tokie pavyzdžiai: |
||
* Aš žinau kur tavo namai, ir turiu draugų kurie mėgsta gerą |
* Aš žinau kur tavo namai, ir turiu draugų kurie mėgsta gerą ugnį… |
||
* Kam šitai nepatinka, degs pragare. |
* Kam šitai nepatinka, degs pragare. |
||
* Jei Mikė girdėtų ką sakai, nebūtų jis patenkintas. |
* Jei Mikė girdėtų ką sakai, nebūtų jis patenkintas. |
||
10:41, 18 vasario 2016 versija
Apeliavimas į baimę (lot. argumentum ad metum arba argumentum in terrorem) – argumentacijos klaida, daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso apeliavimo į jausmus klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas netikrosios dilemos bei argumento iš pasekmių forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva.
Taikant metodą, pateikiama grėsminga informacija, iškart siūlant „akivaizdžią“ išeitį – elgesį, kurio norima pasiekti.[1] Nors metodas dažnai efektyvus, žmonės taip pat turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. [1]
Grėsmės akivaizdoje žmogus dažniausiai kelia sau tokius klausimus:[1]
- Ar yra elgesys, kurio būtų galima išvengti pavojaus?
- Ar man priimtina taip elgtis?
- Kuo ir kiek man toks elgesys padės?
Kalbėtojas turi pasiekti jog įtikinamasis manytų kad toks elgesys yra, taip elgtis priimtina bei tas elgesys labai padės.
Šiuo metodu pasiekiama paklusnumo tačiau dažniausiai nepavyksta pasiekti loginio ar emocinio pritarimo. [2]
Pavyzdžiai
Šaltinyje [2] pateikiami tokie pavyzdžiai:
- Aš žinau kur tavo namai, ir turiu draugų kurie mėgsta gerą ugnį…
- Kam šitai nepatinka, degs pragare.
- Jei Mikė girdėtų ką sakai, nebūtų jis patenkintas.
Apeliavimo į baimę argumentas buvo parodijuotas Džordžo Orvelo kūrinyje „Gyvulių ūkis“, kur bet koks naujai priimtas sprendimas buvo motyvuojamas retoriniu klausimu „negi jūs norite, kad sugrįžtų Džonsas?“.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Martijn Boermans. „ISSUU - Fear Appeals and Persuasion by Martijn Boermans“. Issuu. Nuoroda tikrinta 18 Vasario 2016.
- ↑ 2,0 2,1 http://changingminds.org/disciplines/argument/fallacies/appeal_fear.htm