Spartakas (filmas)


Spartakas


Pavadinimas	Spartacus
Kilmės šalis	JAV
Režisierius	Stanley Kubrick
Scenaristas (-ai)	Dalton Trumbo
Vaidina	Kirk Douglas Laurence Olivier Jean Simmons Peter Ustinov John Ireland Tony Curtis
Metai	1960
Žanras	istorinis, drama
Trukmė	198 min.
Kalba	anglų
Platintojas	Universal International
Biudžetas	12 mln. JAV dol.
Pajamos	60 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Spartakas (angl. Spartacus) – 1960 m. sukurtas istorinis epas apie vergų sukilimą Senovės Romoje 74–71 m. pr. m. e.

Iki 1970 m. tai buvo kino studijos „Universal Studios“ daugiausia pajamų surinkęs filmas, kurį aplenkė veiksmo juosta „Aerouostas“ pagal Arthur Hailey romaną.

Kūrimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. buvo nuspręsta sukurti didelės apimties istorinį epą „Ben-Huras“, kurio režisieriumi buvo paskirtas William Wyler. Aktorius Kirk Douglas, jau turintis patirties tokiuose filmuose (1958 m. pasirodė juosta „Vikingai“), nuo pat pradžių susidomėjo būsimu projektu, nes manė atitinkantis pagrindinio herojaus tipažą. Vis tik režisierius pagrindiniam vaidmeniui pasirinkio Charles Heston, o Douglasui pasiūlė antraplanį (Mesalinos) vaidmenį. Šis nesutiko ir nusprendė pats sukurti savo istorinį epą. Tam pagrindu tapo istorija apie vergų sukilimą ir jo vadovą Spartaką, aprašytą 1951 m. išleistame Howard Fast romane. Douglas ne tik turėjo būti pagrindinio vaidmens atlikėjas, bet ir pagrindinis prodiuseris.

Douglas kreipėsi į kompaniją „United Artists“, tačiau pradžioje ši atsisakė projekto: tuo metu jau buvo paskelbta, kad studija kurs istorinį filmą pavadintą „Gladiatoriai“ su Yul Brener pagrindiniame vaidmenyje ir kuriam jau buvo suplanuotas 5,5 mln. dolerių biudžetas. Douglas pasiūlė sujungti abu projektus, tačiau Brener atsisakė. Kadangi kino studijai priklausė tiek „Gladiatorių“, tiek „Spartako“ autorinės teisės, Douglas toliau nenusileido, o sužinojęs, kad „Gladiatoriai“ planuojami filmuoti Europoje 1959 m. vasarą, pasiūlė „Spartaką“ filmuoti JAV tų pačių metų sausį.^[1]

Scenarijaus autoriumi jis pasirinko knygos autorių Fastą, tačiau šis neturėjo reikiamos patirties, o bandomasis egzempliorius nesulaukė palaikymo. Pats Douglas jį pavadino „katastrofa“, tačiau pasiėmė į susitikimą su kino kompanijos „Universal Studios“ vadovais. Pastariesiems scenarijus taip pat nepatiko, tačiau jie davė pirminį suitikimą finansuoti filmą.

Douglas kreipėsi į scenaristą Danton Trumbo, kuris dėl savo politinių pažiūrų buvo įtrauktas į Holivudo „juodąjį sąrašą“, kuriame esantys autoriai arba negaudavo užsakymų, arba turėjo prisidengti svetima pavarde. Vis tik su Trumbo buvo pasirašyta oficiali sutartis ir Douglas vėliau ne kartą naudojosi jo paslaugomis. Iki gruodžio mėnesio buvo parengti 3 scenarijaus variantai ir paskutinysis pasiriktas filmavimo darbų pradžiai.

Parenkant režisierių, svariausią žodį turėjo kino studija, šiam darbui pakvietusi Anthony Mann. Douglas su tuo sutiko tik todėl, kad spaudė laikas, nes pats režisierius neturėjo patirties kuriam tokio žamro juostas (iki tol jis buvo žinomas kaip verternų kūrėjas). Sutikę filmuotis tokie aktoriai kaip Peter Ustinov ar Laurence Olivier iš karto sulaukė dėmesio, o metų pabaigoje „United Artists“ paskelbė atšaukianti „Gladiatorių“ kūrimą. Pagrindimiame moters vaidmenyje Douglas norėjo matyti prancūzę Jeanne Moreau, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, todėl antru pasirinkimu tapo mažai žinoma vokietė Sabina Bethmann.

Filmavimas prasidėjo 1959 m. sausio pabaigoje Los Andželo apylinkėse, tačiau po 2 savaičių Douglas kreipėsi į kino studijos vadovus tvirtindamas, kad režisierius nesusitvarko su darbu. Kiti aktoriai taip pat palaikė Douglą ir pastarasis pasiūlė nauju režisieriumi Stanley Kubrick: jie kartu jau buvo sukūrę karinę dramą „Garbės keliai“ (1957 m.) bei palaikė asmeninę draugystę. Kubrickas, kuriam tuo metu buvo tik 30 metų, sutiko net neskaitęs scenarijaus, bet vėliau, su juos susipažinęs, neparodė didelio entuziazmo ir pareiškė, kad „filme yra viskas, išskyrus gerą istoriją“. Pirmas darbas, kurį padarė Kubrickas – atleido aktorę Bethmann ir vietoje jos pakvietė anglę Jean Simmons.

Kino studija taip pat nebuvo patenkinta, nes dabar jos didžiausiam projektui vadovavo mažai patyręs režisierius, o scenarijaus autorius vis dar buvo „juodajame sąraše“. Kubrickui tapus režisieriumi, buvo parengtas ir ketvirtasis scenarijaus variantas.

Sudėtingas filmavimas buvo baigtas rugpjūčio pradžioje, tačiau gautas rezultatas tiko tik režisieriui. Kino studija išskyrė papildomą finansavimą nufilmuoti kovos scenas, kurias dėl taupumo kurti buvo nuspręsta Ispanijoje. Kubrickas sėkmingai susidorojo su užduotimi ir sulaukė studijos vadovų pripažinimo. Paskutinieji epizodai buvo nufilmuoti 1960 m. kovo mėnesį.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo

Kirk Douglas – Spartakas
Laurence Olivier – Markas Licinijus Krasas
Jean Simmons – Varinija
Peter Ustinov – Batiatas
Tony Curtis – Antonijus
John Gavin – Gajus Julijus Cezaris
John Ireland – Kriksas
John Dall – markas Glabras
Nina Foch – Helena Grabr
Paul Lambert – Granikas
Charles Laughton – Grakhas

Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimas	Kategorija	Asmuo	Rezultatas
Oskaras	Geriausias antrojo plano aktorius	Peter Ustinov	Laimėjo
	geriausia kinematografija		Laimėjo
	geriausios dekoracijos		Laimėjo
	geriausi kostiumai		Laimėjo
	geriausias montažas		Nominacija
	geriausia muzika	Alex North	Nominacija
Auksinis gaublys	geriausias filmas	Stanley Kubrick	Laimėjo
	geriausias režisierius	Stanley Kubrick	Nominacija
	geriausias aktorius	Laurence Olivier	Nominacija
	geriausias antrojo plano aktorius	Woody Strode	Nominacija
	geriausias antrojo plano aktorius	Peter Ustinov	Nominacija
	geriausias muzika	Alex North	Nominacija
BAFTA	geriausias filmas	Stanley Kubrick	Nominacija
Amerikos rašytojų gildija	geriausias dramos scenarijus	Dalton Trumbo	Nominacija