Sognės fjordas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sognės fjordas
Sognės fjordas žemėlapyje

Sognės fjordas (norv. Sognefjorden) − didžiausias fjordas Norvegijoje ir antras pagal dydį pasaulyje, po Skorsbio fjordo.

Sognės fjordas yra tik vienas iš maždaug 200 didesnių fjordų išraizgiusių vakarinę Norvegijos pakrantę. Tik plačiausioje vietoje siekiantis 5 km, Sognės fjordas − ilgiausias ir giliausias Norvegijoje, įsibrovęs į krašto gilumą 184 km. Vandens gylis jame − apie 1200 m, o visas slėnio gylis yra 2100 m − beveik 600 m daugiau nei JAV Didžiajame kanjone.

Sognės fjordo gamtovaizdį suformavo ledynai. Granito kalnai yra maždaug 2000 milijonų metų senumo. Maždaug prieš 50 milijonų metų kalnais tekėjusios upės pradėjo graužti slėnius, o ledynmečiu atslinkus ledui, buvusių upių vagomis, gremždami slėnių dugnus, slinko ledo luitai. Ledynams pasitraukus, paskutinio ledynmečio pabaigoje, prieš kokius 10 000 metų, slėnius užtvindė jūros vanduo.

Ledynų išskobti slėniai daugiausia yra U raidės formos stačiomis sienomis, vidury trasos paprastai gilesni negu žiotyse. Taip yra ir Sognės fjorde: vandens gylis žiotyse yra 170 m, o už 50 km, šalia Vadheimo (Vadheim), daugiau nei septyniskart didesnis.

Jostedalio ledynas (Jostedalsbreen) − dengia kalnus šiaurės rytuose nuo Sognės fjordo. Jostedalio vandenys teka į Fjarlando fjordą (Fjærlandsfjorden), atsišakojantį iš Sognės fjordo, ir į Lustros fjordo (Lustrafjorden) atšaką − Gaupnės fjordą (Gaupnefjorden). Tai didžiausias žemyninės Europos ledynas − iki 300 m storio ir 425 km² ploto.

Ledyno vanduo net vasarą vėsina Sognės fjordo vandenis. Norvegija yra tose pačiose platumose kaip Aliaska ir Rytų Sibiras, o fjordas − tik 800 km į pietus nuo Šiaurės poliarinio rato. Tačiau Golfo srovę pratęsianti Atlanto srovė atneša iki Sognės fjordo krantų šilumos iš Karibų jūros, padarydama klimatą pakankamai švelnų.

Gyventi šiame krašte nelengva. Saulėtais orais stačios slėnio sienos didžiąją dienos dalį meta ilgus šešėlius, o kai debesuota, nuo jūros slenkantis rūkas neša vėsą. Vietiniai gyventojai prisiduria prie savo pajamų vasarą aptarnaudami tūkstančius turistų, atvykstančių pasigėrėti Norvegijos gamtos didybe. Ypač įspūdingas Jotunheimeno nacionalinio parko (Jotunheimen nasjonalpark) Vetiso krioklys, krintantis 275 m į Ardalio fjordą (Årdalsfjorden), ryčiausią Sognės fjordo atšaką.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sognės fjordas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka