Sinantropija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sinantropija (iš gr. σύν, syn 'kartu, su' + gr. ἄνθρωπος, anthrōpos 'žmogus') – reiškinys, kai laukinės gyvūnų ir augalų rūšys gyvena žmonių gyvenvietėse, pastatuose, ir iš to gyvenimo netoli žmogaus gauna tam tikrą naudą. Sinantropų užimamos erdvės yra namai, daržai, fermos, pakelės, šiukšlynai ir pan. Sąvoka sinantropija naudojama ekologijoje.

Sinantropiniams organizmams priskiriama ir daug rūšių, kurios yra kenkėjai ar piktžolės. Jiems nepriskiriamos naminės (domestikuotos) rūšys (karvės, avys, šunys ir t. t.) ir formos.[1]

Sinantropiniai organizmai, tiek bestuburiai, tiek stuburiniai, namuose dažnai randa ne tik gyvenamą vietą su tinkamu mikroklimatu, bet ir maisto šaltinius. Dalis sinantropinių organizmų pastatuose randa tik būstą (pvz., langinės kregždės).

Sinantropinius organizmus skirsto į dvi grupes:

  • obligatiniai sinantropai – Jie labai priklauso nuo žmogaus ir visame savo areale ar bent dalyje jo gyvena tik gyvenvietėse. Pasaulyje neretai plinta su keliaujančiais žmonėmis ir taip gali plėsti savo arealą. Tam padėjo jūrų, sausumos ir oro transporto vystymasis. Obligatiniais sinantropais laikomi naminė pelė, pilkoji žiurkė, naminis karvelis, patalinė blakė, juodasis tarakonas ir kt.
  • fakultatyviniai sinantropai – Šios rūšys mažiau priklauso nuo žmogaus, dažnai gyvena želdiniuose ir pasėliuose. Tokių organizmų pavyzdžiai yra paprastasis pelėnas, akmeninė kiaunė ir kt. gyvūnai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Elizabeth Ann Johnson & Michael W. Klemens (2005). Nature in fragments: the legacy of sprawl. Columbia UniversityPpress.