Sibirinis barštis
| Heracleum sibiricum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sibirinis barštis (lot. Heracleum sibiricum) – salierinių (Apiaceae) šeimos, barščių (Heracleum) genties augalas, kilęs iš Užkaukazės.
Užauga 40—150 cm aukščio, dvimetis. Žydi skėtiniais žiedynais birželio-rugpjūčio mėnesiais. Stiebas – tiesus, briaunotas, apaugęs plaukeliais, šakotas, ypač viršutinė dalis. Lapai dideli, ypač pamatiniai. Šaknis liemeninė, gelsvai balta.
Turi daug eterinių aliejų, kurie gali sukelti alergiją. Šaknyse, stiebuose yra kumarinų (umbeliferono, bergapteno, izobergapteno, pimpinelino, sfondino). Lapuose randama askorbino rūgšties, karotino, kumarinų, žieduose – askorbino rūgšties, kumarinų, vaisiuose – eterinio aliejaus, kumarinų[1].
Želia pievose, pamiškėse, pakelėse, pagrioviuose, dykvietėse. Išskiria nemažai nektaro, todėl žiedus gausiai lanko bitės.
Sibirinio barščio aliejus naudojamas maisto priedams, konservavimui. Iš jaunų ūglių, lapų gaminamos sriubos, salotos. Augalas vartojamas virškinimui reguliuoti, sergant dizenterija, žarnų, odos ligomis[2].
