Septynios mirtinos nuodėmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Septynios nuodėmės, Jeronimo Boscho paveikslas

Septynios nuodėmės (kitaip Mirtinosios nuodėmės, Septynios mirtinos nuodėmės) – mirtinos nuodėmės Romos katalikybėje, kurių padarymas veda į sielos mirtį. Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą paminėjo popiežius Šventasis Grigalius I VI amžiuje. Šioms nuodėmėms priešingybė – vad. Septyniomis dorybėmis (Septynios didžiosios dorybės).

Septynios nuodėmės[taisyti | redaguoti kodą]

Modernus sąrašo papildymas[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. kovo 9 d. Vatikano dienraštis „L`Osservatore Romano“ išspausdino interviu su apaštališkosios penitenciarijos tribunolo vadovu, vyskupu Gianfranco Girotti, kuriame šis paskelbė septynias šiuolaikines nuodėmes[1]: genetinį manipuliavimą, abejotinos moralės eksperimentus su žmonėmis, narkotikų vartojimą, aplinkos teršimą, socialinę nelygybę, per didelį turtingumą ir veiksmus, dėl kurių daugėja vargšų.

Cquote2.png Iki šiol nuodėmė buvo siejama tik su individu, tačiau globalizacijos epochoje nuodėmės reikšmė išsiplėtė ir turi ne tik asmeninį, bet ir socialinį atgarsį.

Apaštališkosios penitenciarijos tribunolo vadovas, vyskupas G. Girotis

Cquote1.png


Ne visiškai aišku, kiek šios nuodėmės yra laikomos naujomis mirtinomis nuodėmėmis, o kiek jos yra viso labo mirtinų nuodėmių pavyzdžiai. Žurnalas „Amerika“ 2008 m. kovo 10 d. redakcijos skiltyje kritikavo žiniasklaidos pateiktą interviu su vyskupu interpretaciją:

„Vatikanas atrodo siekia ne tiek papildyti tradicinių „mirtinų“ nuodėmių (puikybės, pavydo, šykštumo, tingumo, gašlumo, persirijimo, rūstumo) sąrašą, kiek priminti pasauliui, kad nuodėmė turi socialinį matmenį ir kad dalyvavimas nuodėminga veikla užsiimančiose institucijose yra svarbus dalykas, apie kurį turėtų pamąstyti tikintieji.“ [2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka