Septintasis kryžiaus žygis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liudvikas IX puola Damjetą

Septintasis kryžiaus žygis arba Pirmasis Šv. Liudviko kryžiaus žygis – kryžiaus žygis, vykęs 1248–1254 m. Šį žygį organizavo ir jam vadovavo Prancūzijos karalius Liudvikas IX Šventasis (1215–1270 m.).

Kryžiaus žygio tikslas buvo padėti kryžiuočių valstybėms ir atkovoti musulmonų valdytą Jeruzalę. Šiuo tikslu buvo užpultas Ajubidų sultanato, valdžiusio Jeruzalę, galios centras – Egiptas.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

1220 m. Chorezmių imperija Pesijoje užkariavo Čingischano vadovaujami mongolai. Jų kavalerijos likučiai perėjo pas Ajubidus ir užėmė Jeruzalę.

1244 m., po Šeštojo kryžiaus žygio praėjus dešimčiai paliaubų metų, musulmonai vėl užėmė Jeruzalę. Kryžiuočių padėtis Šventojoje žemėje buvo kritiška, jų valstybėlės Palestinoje vos laikėsi. Tuo tarpu Europoje buvo mažai kreipiamas dėmesys į susiklosčiusią situaciją, nepaisant popiežiaus kvietimų vykti į naują žygį. Šventoji Romos imperijos imperatorius Frydrichas II kovojo su popiežiumi dėl valdžios, Anglijos karaliai kovojo su baronų opozicija. Į žygį 1245 m. pradėjo ruoštis tik Prancūzijos karalius Liudvikas IX. Prancūzija tuo metu buvo stipriausia Europos valstybė ir po trejų pinigų rinkimo ir ruošimosi metų apie 20 tūkstančių karių armija 1248 m. išplaukė iš Marselio.

Žygio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

1248 m. rugpjūtį Liudvikas IX-asis išvyko į Egiptą su 100 laivų laivynu ir 35 tūkst. karių. Jo tikslas buvo paprastas: išsikelti Egipte, užimti pagrindinius šalies miestus ir po to juos apkeisti į musulmonų užimtas teritorijas Šventojoje žemėje. Tai jam iš pradžių sekėsi. Užėmęs įtvirtintą uostą Damjetą jis pradėjo Kairo puolimą, tačiau patvinęs Nilas keletui mėnesių sustabdė armijos judėjimą. Be to, kelią į Kairą pastojo stipriausia Al-Mansuros tvirtovė, pastatyta and siauro pusiasalio šalia didelės Nilo kilpos. Ilgus mėnesius trukusi apsiaustis baigėsi katastrofa. 1250 m. vasario 8-11 d. vykusio mūšio metu musulmonai nugalėjo kryžiuočius, sudegino jų laivyną. Mūšyje žuvo ir Prancūzijos karaliaus brolis Robertas I. Netekę laivyno, kryžiuočiai negalėjo gauti maisto produktų, jų stovykloje prasidėjo epidemijos, nes Nilu, kurio vandenį kariai gėrė, plaukė tūkstančiai lavonų.

Ekspedicija žlugo, Liudvikas IX, pats užsikrėtęs dizenterija, 1250 m. kovą turėjo trauktis į Damjetą, tačiau su kukliais savo armijos likučiais buvo paimtas į nelaisvę. Už jo išlaisvinimą teko sumokėti milžinišką išpirką. Karalius pasitraukė į paskutinę kryžiuočių – Akros tvirtovę. 1255 m. mameliukai užėmė paskutinius kryžiuočių pasipriešinimo vietas Sirijoje.