Semiramidė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Semiramidė pavaizduota kaip amazonė (XVIII a. iliustracija)

Semiramidė (gr. Σεμίραμις), Šamuramata − legendinė Asirijos karalienė, identifikuojama kaip karaliaus Šamšiadado V babiloniete žmona Šamuramat , Adadnirario III motina; 810806 m. pr. m. e., jam esant nepilnamečiu, buvo regentė. Apie jos asmenybę buvo sukurta daug legendų. Diodoras Sikulas, Justinas ir kiti istorikai pateikia legendas remdamiesi Ktesijumi iš Knido, kuris aprašė Semiramidę ir jos santykius su Ninu.

Piemuo randa kūdikį Semiramidę, iš E. Wallcousins paveikslo.

Semiramidė daugiausia kariavo Medijoje. Asirijoje ji buvo vadinama Šamuramata. Pasak legendos, ji Babilone įrengusi kabančiuosius Semiramidės sodus. Jie yra laikomi vienu iš septynių pasaulio stebuklų.

Semiramidė armėnų legendose[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal legendą Semiramidė išgirdo apie armėnų karaliaus Aros grožį ir pradėjo jo geisti. Ji paprašė Aros vesti ją, bet šis atsisakė. Tai išgirdus ji išžygiavo su Asirijos armija į Armėniją. Mūšis vyko Ararato slėnyje ir Ara buvo nužudytas. Kad išvengtų tolimesnio karo, Semiramidė meldė dievų prikelti Arą iš mirusiųjų. Ji, turėdama burtininkės reputaciją, taip pat mėgino nesėkmingai pati jį prikelti. Kai priartėjo armėnų kariai, norintys atkeršiti už savo valdovą, ji aprengė vieną savo meilužį kaip Arą ir paskleidė gandus, kad Ara prisikėlė iš mirusiųjų. Tokiu būdu baigėsi karas. Yra daug legendos pabaigos versijų, bet nė vienoje Ara nėra prikeliamas iš mirusiųjų.

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]

Semiramidė – Babilono karalienė (angl.)

Commons-logo.svg Vikiteka: Semiramidė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka