Seisilugas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seisilugas

720 – 920
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Location of
Sostinė Nenurodyta
Kalbos valų kalba
Valdymo forma monarchija
Era ankstyvieji viduramžiai


Seisilugas (val. Seisyllwg) – ankstyvųjų viduramžių valstybė pietvakarių Velse (greičiau kunigaikštystė, negu karalystė), egzistavusi VII–X amžiuose.

720 metais Kerdigionono karalius Seisilas ap Klidogas – tiesioginis Keredigo palikuonis – laimėjo prieš Devidą ir atėmė iš jo Istrad-Tivi teritoriją[1]. Naujai padidėjusi valstybė buvo pavadinta jo garbei, t. y. Seisilugu. Šita naujai sukurta karalystė ir toliau didėjo. VII a. pabaigoje – VIII a. pradžioje į jos sudėtį įėjo Bieltas Gvertrinionas. Vyriška karaliaus Kridigo giminės linija kirtosi 872 metais su Gurgano ap Meirigo mirtimi. Pasinaudojęs dinastijos krize, jo svainis Rodri ap Mervinas užgrobė Seisilugą ir tam kuriam laikui paskelbė jo priklausomybę Gvinedui. Tačiau po Rodrio mirties jo sūnus Kadelas vienu ar kitu būdu atkūrė Seisilugo nepriklausomybę.[2] 904 metais Kadelas užkariavo kaimyninį Divedą, pasodinęs ten savo sūnų Hivelą Gerajį. 920 metais Hivelas, paveldėjęs Seisilugo karūną, sujungė abi savo valstybes į Deheibarto karalystę.

Karalių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]