Saulės dukrytės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės dukrytės (autorius Janis Rozentalis, 1912 m.)

Saulės dukrytės (latv. Saules meitas) – latvių mitologinės būtybės – dieviškosios Saulės dukterys. Apie jas daugiausia žinoma iš mitologinių dainų. Saulės dukrytės apibūdinamos kaip puošnios mergelės – pasidabinusios aukso, šilko, sidabro rūbais, aukso žiedais ir vainikais. Jos Saulės dvare verpia šilko siūlus, audžia aukso staklėmis, grėbia sidabro grėbliais. Žinoma mitologema apie Saulės dukrytes ir Dievo sūnelius: jie dirba, žaidžia drauge, bet Dievo sūneliai dažnai sulaužo Saulės dukryčių aukso žiedus, nuima vainikus. Jos dalyvauja dangiškose vestuvėse (joms peršasi ar tai Dievo sūneliai, ar Auseklis, ar Mėnulis).

Saulės dukrytės gretinamos su lietuvių Aušrine ir kitų indoeuropiečių aušros dievybėmis (graikų Eos, romėnų Aurora, senovės arijų Ušase ir kt.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Saulės dukrytės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 632