Grėblys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Medinis šiengrėbis grėblys
Vėduoklinis grėblys žolei
Metalinis grėblys dirvai prižiūrėti

Grėblys – žemės ūkio ir sodininkystės įrankis, sudarytas iš galvos su dantimis, įtvirtintos statmenai ant ilgo koto.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Grėbliai naudojami:

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės grėblio dalys – grėbliakotis ir grėbliagalvė Papildomos dalys – lankeliai

Grėbliakotis[taisyti | redaguoti kodą]

Grėbliakočius kaime daro iš plonų nužievintų karčių. Atpjaunamas tinkamo storio ir ilgio gabalas, nupoliruojamas, kad nežeistų rankos. Pramoninės gamybos grėbliakočiai būna:

  • mediniai – apvalaus skerspjūvio, ištekinti iš medienos ruošinių. Paviršius paprastai dažomas.
  • aliumininiai – aliumininis vamzdis, paprastai aptrauktas plastiku.

Grėbliagalvė[taisyti | redaguoti kodą]

Grėblių galvų yra du pagrindiniai tipai:

  • kotui statmenas strypas su strypui statmenais žemyn nukreiptais dantimis (senoviškiausias grėblio galvos tipas):
    • visiškai medinė galva – tiek galvos strypas, tiek dantys mediniai. Strype išgręžtos skylės, į kurias įkalti kaiščių pavidalo dantys (grėbliadančiai). Dantys daromi iš kieto medžio. Išlūžę dantys keičiami – senas išmušamas, vietoj jo įkalamas naujas. Lietuvoje tokie būna šiengrėbliai.
    • plastikinė galva – palyginus neseniai atsirado plastikinės grėblių galvos, nulietos kaip vientisas plastiko gabalas. Lietuvoje pirmiausia pasirodė tokios šiengrėblių galvos.
    • metalinė galva (kotas paprastai tvirtinamas mova, bet gali būti ir įspraudžiamas į skylę metaliniame strype):
      • strypas ir dantys – atskiros detalės. Strype esančiose skylėse nejudamai įtvirtinti metaliniai bukų vinių pavidalo dantys.
      • galvos skersinis ir dantys yra vientisa detalė, iškirsta iš plieno lakšto. Briaunos suapvalintos, dantys užlenkti reikiamu kampu. Kotas tvirtinamas prie plokštelės prikniedytoje ar privirintoje movoje.
  • nuo koto movos vėduokliškai išsiskleidžia lankstūs ražai. Tai šiuolaikinis metalinių ar plastikinių grėblių galvų tipas.
  • Egzistuoja ir tarpinis variantas, kai galva turi trumpą strypą, nuo kurio vėduokliškai atsišakoja ražai.

Susiję terminai[taisyti | redaguoti kodą]

  • šiengrėblis – grėblys šienui grėbti
  • lapų grėblys – grėblys lapams grėbti. Paprastai su lanksčiais vėduokliniais ražais.

Frazeologizmai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai „klasikinis“ grėblys guli ant žemės dantimis į viršų, ant jo užlipti pavojinga:

  • Grėblio dantys gali būti gana aštrūs, tad užlipus basa koja galima susižeisti pėdą.
  • Visu svoriu užminant ant grėblio dantų šie lenkiami prie žemės paviršiaus, todėl grėblio kotas pakyla ir lekia į užmynusiojo pusę. Koto galas lekia gana greitai ir dėl gana didelės masės gali skausmingai tvoti užlipusiajam į veidą.

Tokios situacijos gana dažnai panaudojamos karikatūrose, komedijose. Rusų kalboje yra pasakymas „dukart užlipti ant to paties grėblio“ (rus. наступить дважды на одни и те же грабли), kuris reiškia 'antrąkart padaryti tą pačią žioplą klaidą'.


Commons-logo.svg Vikiteka: Grėblys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka