Saulės šerdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saulės struktūra:
1. Šerdis
2. Radiacijos zona
3. Konvekcijos zona
4. Fotosfera
5. Chromosfera
6. Vainikas
7. Saulės dėmė
8. Granulės
9. Protuberantas

Saulės šerdis – tai saulės rutulio centras. Šerdies dydis yra 0,35RS spindulio, joje vyksta termobranduolinės protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4,5 mln. tonų masės per 1 s (7•10–14 MS per 1 m.). Maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis162 g/cm3, temperatūra 15,7 mln. K.

Saulės šerdį supantys sluoksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Spinduliavimo sluoksnis. Virš šerdies yra ~0,5 RS storio sluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais.

Konvekcijos sluoksnis. Tai ~0,15 RS storio išorinis sluoksnis, kurio temperatūra ties apatine riba yra ~1,1 mln. C°. Šiame sluoksnyje energija pernešama į Saulės atmosferą konvekciniu būdu, maišantis skirtingos temperatūros medžiagos srautams.

Tuoj virš konvekcijos sluoksnio prasideda Saulės atmosfera. Ją sudaro fotosfera (gr. phos (kilm. photos) 'šviesa', sphaira 'rutulys'), chromosfera (gr. chroma 'spalva', sphaira 'rutulys') ir vainikas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]