Sąrašo aptarimas:Lietuvos šachmatų čempionatai

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[redaguoti vikitekstą]

1977 m. Lietuvos šachmatų čempionate dalyvavo 8 kviestiniai šachmatų meistrai iš sovietinių respublikų. Taip norėta sudaryti Lietuvos šachmatininkams galimybes įvykdyti šachmatų meistro normą, nes tuo metu Lietuvoje nebuvo pakankamai patvirtintų šachmatų meistrų. Tačiau šie meistrai dėl vietų Lietuvos čempionate nekonkuravo. Lietuvos šachmatininkų įskaita respublikos čempionate buvo atskira. Tai patvirtina varžybų vyr. teisėjo E. Postovskio straipsnis apie čempionato pabaigą tuometiniame " Tarybinės Klaipėdos" laikraštyje.

Cituoju: "Penktąją ir aštuntąją vietas, surinkę po 9 taškus, pasidalijo I. Ivanovas ir V. Mikėnas. Tarptautinis meistras, TSRS nusipelnęs sporto meistras V. Mikėnas vėl tapo respublikos čempionu".[1] Kadangi "Sąraše" 1977 m. turnyro nugalėtojas Jurijus Balašovas buvo įrašytas, kaip 1977 m. Lietuvos čempionas, remdamasis minėtu straipsniu ištaisiau klaidą, įrašydamas Vlado Mikėno pavardę. AndriejūnasK -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo AndriejūnasK (aptarimas • indėlis) 09:27, 6 rugsėjo 2015‎ (EEST)[atsakyti]

Galima būtų pasinaudoti tuo, kad jau yra atskiri stulpeliai čempionato nugalėtojui ir čempionui... --Martynas Patasius (aptarimas) 21:16, 11 spalio 2015 (EEST)[atsakyti]

Dėl 1996 m. Lietuvos šachmatų čempionato rezultatų[redaguoti vikitekstą]

Manau, kad reikia ištaisyti netrikslumą dėl 1996 m. Lietuvos čempionato nugalėtojo.

Štai kaip rašo Rimvydas Survila, savo straipsnyje „Respublikoje“ apie 1996 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionato pabaigą, cituoju:

„Kadangi daugiausia – po 7 taškus surinko V. Šlapikas ir V. Dambrauskas, čempionato nugalėtoją lėmė papildomi rodikliai. Juo pirmą kartą tapo kaunietis, 22 metų Vytautas Šlapikas“.

Dar: prie straipsnio patalpinta Broniaus Talaikio nuotrauka ir prie jos užrašas: „Šalies čempionu tapo V. Šlapikas“.[2] Tad V. Dambrausko kaip čempiono nėra įvardyta. Tuo remdamasis ištryniau V. Dambrausko pavardę. AndriejūnasK -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo AndriejūnasK (aptarimas • indėlis) 15:27, 10 spalio 2015‎ (EEST)[atsakyti]


Dėl 2001 m. Lietuvos šachmatų čempionato rezultatų[redaguoti vikitekstą]

Manau, kad reikia ištaisyti netikslumą dėl 2001 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionato nugalėtojo. Štai kaip rašo Romanas Burnšteinas, savo straipsnyje „Respublikoje“ apie 2001 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionato pabaigą, cituoju: “Paskutines partijas abu didmeistriai] baigė taikiai ir surinko po 9 taškus iš 13 galimų. Pagal papildomus rodiklius Lietuvos čempionu buvo pripažintas Š. Šulskis, o A. Kveiniui atiteko antroji vieta”.[3] Kad Š. Šulskio papildomi rodikliai aukštesni už A. Kveinio matosi ir iš lentelės kur jie pateikti Bergerio stulpelyje. Tuo remdamas palieku tik Š. Šulskio pavardę. --AndriejūnasK (aptarimas) 12:27, 8 lapkričio 2015 (EET)AndriejūnasK[atsakyti]

Dėl 1950 m. Lietuvos čempionato nugalėtojo[redaguoti vikitekstą]

1950 m. Lietuvos šachmatų čempionate 1–2 vietas užėmę žaidėjai: Ratmiras Cholmovas ir Leonardas Abramavičius, surinko po lygiai taškų (11,5 iš 14). Tačiau Lietuvos čempionas buvo išaiškintas, žaidžiant tarp jų papildomą mačą Vilniuje 1950 m. birželio 1-5 d., kurį R. Cholmovas laimėjo rezultatu 4:2[4] Remiantis mačo rezultatu palieku tik R. Cholmovą. --AndriejūnasK (aptarimas) 16:29, 18 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1953 m. Lietuvos šachmatų čempiono[redaguoti vikitekstą]

1953 m. čempionate dėl pirmos vietos pastarųjų trejų metų Lietuvos čempionui Ratmirui Cholmovui rimtą iššūkį metė kaunietis Jegoras Čiukajevas: nepralaimėjęs nei vienos dvikovos, jis surinko tiek pat taškų (po 15 iš 17), kaip ir R. Cholmovas. Tik po papildomo mačo, tarp jų, paaiškėjo, kad Ratmiras Cholmovas penktąjį kartą tapo Lietuvos čempionu. Papildomas mačas dėl 1–2 vietų tarp Jegoro Čiukajevo ir Ratmiro Cholmovo pasibaigė 3,5 : 2,5 R. Cholmovo naudai.[5] Remiantis mačo rezultatu, 1953 m čempionų stulpelyje palieku tik R. Cholmovą.--AndriejūnasK (aptarimas) 16:40, 18 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1955 m. Lietuvos šachmatų čempionato nugalėtojo[redaguoti vikitekstą]

Dėl čempiono vardo 1955 m. čempionate susikovė R. Cholmovas ir J. Čiukajevas. Pasibaigus turnyrui abu buvo surinkę po 11, 5 taško. Dėl čempiono išaiškinimo 1955 m. birželio 15 - 25 d. Vilniuje buvo surengtas mačas tarp Ratmiro Cholmovo ir Jegoro Čiukajevo, kurį 5:1 laimėjo R. Cholmovas.[6] Remiantis mačo rezultatu, 1955 m čempionų stulpelyje palieku tik R. Cholmovą. --AndriejūnasK (aptarimas) 16:56, 18 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1965 m. Lietuvos šachmatų čempionato rezultatų.[redaguoti vikitekstą]

1965 m. Lietuvos šachmatų čempionate Vladas Mikėnas ir Anicetas Uogelė baigė turnyrą 1-2 vietose, surinkę po 9 taškus. Čempiono išaiškinimui, tarp jų, 1965 m. gegužės 13-19 d. Šiauliuose įvyko papildomas 4 partijų mačas, kurį rezultatu 2½ :1½ laimėjo V. Mikėnas.[7][8] Remiantis mačo rezultatu, 1965 m. čempionų stulpelyje palieku tik V. Mikėną.--AndriejūnasK (aptarimas) 16:22, 20 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1968 m. Lietuvos šachmatų čempionato nugalėtojo[redaguoti vikitekstą]

1968 m. Lietuvos šachmatų čempionate Vladas Mikėnas ir Algimantas Butnorius]] baigė turnyrą 1-2 vietose, surinkę po 10 taškų. Papildomas 4-ių partijų mačas dėl 1-os vietos tarp Vlado Mikėno ir Algimanto Butnoriaus įvyko Vilniuje 1968 m.liepos 20-22 d.: rezultatu 2,5-0,5 nugalėjo V.Mikėnas.[9].[10]. Remiantis mačo rezultatu, 1968 m čempionų stulpelyje palieku tik V. Mikėną.

Dėl 1972 m. Lietuvos šachmatų čempionato rezultatų patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

1972 m. Lietuvos šachmatų čempionate Gintautas Piešina ir Algimantas Butnorius]] baigė turnyrą 1-2 vietose, surinkę po 9 taškus. Pirmos vietos išaiškinimui papildomą 6 partijų mačą, vykusį 1972 m. liepos 29 – rugpjūčio 4 d. Elektrėnuose tarp Algimanto Butnoriaus ir Gintauto Piešinos, rezultatu 3,5 : 1,5 laimėjo G. Piešina.[11][12] Remiantis mačo rezultatu, 1972 m čempionų stulpelyje palieku tik G. Piešiną.

Dėl 1973 m. šachmatų čempionatų rezultatų patikslinimo.[redaguoti vikitekstą]

1973 m. čempionate du meistrai iš Kauno – Algimantas Butnorius ir Jegoras Čiukajevas – surinko po 12 taškų. Nors A. Butnoriaus papildomi rodikliai buvo aukštesni,bet pagal čempionato nuostatus, tarp jų, po dviejų savaičių Vilniuje turėjo į vykti papildomas mačas, tačiau papildomas mačas neįvyko. Čempionu buvo paskelbtas A. Butnorius. Remiantis A. Uogelės knygoje “Mano šachmatai” [13] pateikta informaciją 1973 m čempionų stulpelyje palieku tik A. Butnorių.

Dėl 1983 m. Lietuvos šachmatų čempionato nugalėtojo patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

J. Butkus apie 1983 m. čempionato pabaiga "Sporto" laikraštyje rašė: Pasibaigus 1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatui "A. Kveinys ir E. Rozentalis buvo surinkę po 9,5 taško iš 15. Tad teisėjams reikėjo skaičiuoti koeficientus Pagal geresnį koeficientą Lietuvos čempiono vardas atiteko Aloizui Kveiniui, antras – Eduardas Rozentalis".[14] Remiantis šiuo straipsniu 1983 m. Čempionų stulpelyje palieku tik A. Kveinį.--AndriejūnasK (aptarimas) 17:45, 20 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatų nugalėtojų patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus 1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatui du Lietuvos žaidėjai: A. Bandza ir E. Šlekys, bei meistras iš Archangelsko V. Kozlovas, surinko po 10 taškų. V. Kozlovas Lietuvos čempionate dalyvavo ne konkurso tvarka[15] ir Lietuvos čempionu tapti negalėjo. Remiantis tuo V. Kozlovą iš 1985 m. Lietuvos čempionų stulpelio ištrinu --AndriejūnasK (aptarimas) 13:41, 21 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1978 m. Lietuvos šachmatų čempionato nugalėtojo patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus 1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatui Gintautas Piešina (Vilnius), bei Viktoras Gavrikovas iš Moldavijos TSR (tuo metu jis dar negyveno Lietuvoje) kartu su kitais kviestiniais žaidėjais iš SSRS respublikų žaidė Lietuvos čempionate ne konkurso tvarka [16], todėl nors surinko po lygiai - po 11,5 taškų su G. Piešina, V. Gavrikovas negalėjo tapti Lietuvos čempionu. Remiantis tuo 1978 m. čempionų stulpelyje palieku tik G. Piešiną

Dėl 1988 m. Lietuvos šachmatų čempionato prizininkų patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

1988 m. Lietuvos šachmatų čempionate trys žaidėjai surinko po 8,5 taško. Jų vietas teisėjai nustatė pagal papildomus rodiklius. Cituoju “Sporto” laikraščio informaciją:

”Penktąjį kartą respublikos čempionu tapo vilnietis sporto meistras G. Piešina surinkęs 8,5 taško iš 13 galimų. Tiek pat taškų vilnietis tksm V. Majorovas liko antroje vietoje. Šie du šachmatininkai iškovojo kelialapius į SSRS čempionato atrankinį turnyrą. Vilnietis ksm D. Ruželė taip pat surinko 8,5 taško ir pelnė bronzą…”[17] Remiantis šia informacija, 1978 m. čempionų stulpelyje palieku tik G. Piešiną.--AndriejūnasK (aptarimas) 15:01, 21 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

Dėl 1998 m. Lietuvos šachmatų čempionato prizininkų patikslinimo[redaguoti vikitekstą]

1998 m. Lietuvos šachmatų čempionate du žaidėjai V. Mališauskas ir Š. Šulskis surinko po 7 taškus. Cituoju “Respubliko” laikraštyje pateiktą R. Survilos straipsnį apie čempionato rezultatus:

…”Galutiniai rezultatai: 1. Td V. Mališauskas (Vilnius, reitingas 2510) – 7 taškai iš 10 galimų, 2. td Š. Šulskis (Kaunas, 2485) – 7”… [18]. Remiantis šia informacija, 1998 m. čempionų stulpelyje palieku tik V. Mališauską.--AndriejūnasK (aptarimas) 15:31, 21 vasario 2016 (EET)[atsakyti]

  1. ↑ E. Postovskis. Čempionatas finišavo// Taryb. Klaipėda, 1977 rugp. 31, Nr.203
  2. ↑ R. Survila. Pirmą kartą – V. Šlapikas// Respublika, 1996 kov. 11, Nr.58.
  3. ↑ R. Burnšteinas. Šalies šachmatų čempionato karūna liko Kaune // Respublika, 2001 geg. 21, Nr.117.
  4. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.2. P.150-151.
  5. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. T.3. P. 125–126.
  6. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. T.3. P. 126.
  7. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.192.
  8. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. T.6. P. 203–204.
  9. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. T.6. P. 204–205.
  10. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.196.
  11. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.7. P. 202.
  12. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.200.
  13. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.201.
  14. ↑ J. Butkus. Ką žada liepa?// Sportas, 1983 kov. 26, Nr.37
  15. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P.220.
  16. ↑ Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.9. P. 202.
  17. ↑ Penktą kartą – G. Piešina// Sportas, 1988 geg. 5, Nr.55
  18. ↑ R. Survila. Finišavo – 65-asis//Respublika, 1998 geg. 18, Nr.112. P.18.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sąrašo_aptarimas:Lietuvos_šachmatų_čempionatai&oldid=4997438"