Sąrašas:Neišspręstos fizikos problemos

Daugelis šių fizikos problemų yra teorinės, tai reiškia, kad egzistuojančios teorijos yra nepakankamos aiškinant konkretų reiškinį ar eksperimento rezultatą. Kitos problemos yra eksperimentinės, tai reiškia, kad atsiranda sunkumų kuriant eksperimentą, kuris padėtų ištirti reiškinį detaliau.

Neišspręstos problemos pagal kategorijas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosmologija ir bendroji reliatyvumo teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infliacija: Ar kosminės infliacijos teorija yra teisinga?
Horizonto problema: Kodėl tolimoji visata yra tokia homogeninė, kai Didžiojo sprogimo teorija atrodo numato didesnę anizotropiją nakties danguje?
Visatos likimas: Link ko juda visata: Didžiojo užšalimo, ar Didžiojo kolapso, ar Didžiojo suplėšymo? O gal tai tėra dalis ciklo?
Gravitacinės bangos: Ar gali būti gravitacinės bangos aptiktos eksperimentiškai?
Bariono asimetrija: Kodėl yra daugiau medžiagos negu antimedžiagos?
Kosmologinė konstanta: Kodėl nulinio taško energija vakuume nesukuria didelės kosmologinės konstantos?
Tamsioji medžiaga: Kas yra tamsioji medžiaga? Ar ji susijusi su supersimetrija?
Tamsioji energija: Kas sukelia stebimos visatos plėtimąsi?

Kvantinė gravitacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvantinė gravitacija: Ar galima apjungti kvantinę mechaniką ir bendrąją reliatyvumo teoriją, galbūt iki kvantinio lauko teorijos? Ar erdvėlaikis yra iš esmės tolydus, ar diskretus? Ar tinkama teorija turėtų savyje tarpininkaujančią hipotetinę gravitono dalelę?
Juodosios bedugnės, juodosios bedugnės informacijos paradoksas ir juodosios bedugnės spinduliavimas: Ar juodosios bedugnės skleidžia šiluminį spinduliavimą, kaip spėjama iš teorinių lygčių? Ar ši radiacija turi savyje informacijos apie bedugnės vidinę struktūrą?
Papildomos dimensijos: Ar gamta turi daugiau negu keturias erdvėlaikio dimensijas? Jei taip, koks jų dydis? Ar dimensijos yra fundamentinė visatos savybė ar rezultatas iš fizikos dėsnių?

Dalelių fizika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hierarchijos problema: Kodėl gravitacija yra tokia silpna jėga? Ji tampa stipri tik dalelėms esančioms Planko skalėje, apie 10¹⁹ GeV, daug žemiau už elektrosilpnąją skalę (100 GeV, energijos skalė dominuojanti esant mažoms energijoms). Kodėl šios skalės yra tokios skirtingos?
Supersimetrija: Ar edvėlaikio supersimetrija yra realizuojama gamtoje? Jei taip, koks yra mechanizmas jai sulaužyti? Ar supersimetrija stabilizuoja elektrosilpnąją skalę, apsaugant aukštas kvantines koreliacijas?

Astronomija ir astrofizika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gama žybsnis: Kokia šio žybsnio kilmė?
Supermasyvi juodoji skylė
Supernova: Koks yra tikslus mechanizmas, kai mirštančios žvaigždės implozija tampa sprogimu?