Entropija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Entropija – sistemos tvarkos matas, rodantis, kaip arti pusiausvyros yra termodinaminė sistema. Termodinaminė sistema yra fizinis objektas ar erdvės sritis, kurie gali būti nusakyti termodinaminiais dydžiais: temperatūra, slėgiu, tūriu ir tankiu.

Entropijos sąvoką 1865 m. įvedė R. Klauzijus.[1]

Entropija paprastai žymima „S“, o matematiškai išreiškiamas jos pokytis termodinaminėje sistemoje, vykstant grįžtamiems procesams:

\mbox{d} S = \frac{\delta Q}{T} \!

kur

δQ – sistemai suteiktas šilumos kiekis,
T – absoliutinė temperatūra.

Negrįžtamiems procesams:

\Delta S \ge \int \frac{\delta Q}{T} \,\!


Grįžtamajame procese uždaros sistemos entropija yra pastovi, tačiau negrįžtamajame procese sistemos entropija didėja.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 158 p. ISBN 5-430-04042-8.