Søren Kierkegaard

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Siorenas Kirkegoras
dan. Søren Aabye Kierkegaard
Kierkegaard.jpg
Gimė: 1813 m. gegužės 5 d.
Kopenhaga, Danija
Mirė: 1855 m. lapkričio 11 d. (42 metai)
Kopenhaga, Danija
Tautybė: danas
Veikla: danų filosofas ir teologas, egzistencializmo pirmtakas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Søren KierkegaardVikiteka

Søren Aabye Kierkegaard (Siorenas Kirkegoras arba Kierkegoras; 1813 m. gegužės 5 d. – 1855 m. lapkričio 11 d.) – danų filosofas ir teologas, vienas egzistencializmo pirmtakų.

Filosofinės idėjos[taisyti | redaguoti kodą]

Anot S. Kirkegoro, žmogaus raidą galima suskirstyti į 3 egzistencinės raidos pakopas:

  1. Estetinė – malonumų pakopa (jausminė). Čia mėgaujamasi malonumais, vadovaujamasi savo instinktais ir t. t. Estetinė gyvenimo plotmė – „tai toks gyvenimo būdas, kada žmogaus vadovaujasi tik savo prigimtimi ir kada jis savo esybe – polinkiais, siekimais, poreikiais bei jų tenkinimu – yra formuojamas socialinės aplinkos, kurioje gyvena“. Nepriklausomai nuo to, kokioje gyvenimo stadijoje gyvena individas, vis tiek ateina toks momentas, kada jis turi pasirinkti ir apsispręsti „arba – arba“. Arba etinė stadija, arba religinė.
  2. Etinė (protinė). Čia viskas suvokiama protu, juo nuolat remiamasi. Priešingai negu estetinėje gyvenimo stadijoje, čia individas renkasi pats, apsisprendimas ir pasirinkimas tampa jo paties prerogatyva. Čia patenkame tik kylant minčiai, „kas aš toks ir, kas aš esu“. Kol žmogus buvo estetinės stadijos „vergu“, jis buvo ne kas kitas, o visuomeninės ir socialinės aplinkos bei prigimties suformuotas ir nulipdytas kūrinys. Etinis pasirinkimas priklauso jau ne nuo aplinkos, o nuo paties individo. Tik tokiu būdu etinis individas tampa savo likimo kalviu, „jis pasirenka save kaip moralinę esybę, pats sau nustato tikėjimo ir veiklos principus“.
  3. Religinė – absoliutus apsisprendimo etapas, nes čia labai lengva paslysti ir vėl grįžti į 2 pakopą. Čia yra susigrąžinama egzistencija, per atsivėrimą Dievui. Tiek religinė, tiek etinė stadija yra susijusi su paties žmogaus pasirinkimu, su savo kaip moralios asmenybės „atskleidimu“ ir „atbudimu“. Pastarosios gyvenimo plotmės yra priešingos estetinio gyvenimo stadijai. Religinėje stadijoje tikėjimas atlieka misijišką funkciją ir skatina žmogų įsigilinti į savo būties esmę.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Søren Kierkegaard „Baimė ir drebėjimas“. – Vilnius, Aidai, 1995, ISBN 9986-590-10-8
  • Søren Kierkegaard „Laukų lelija ir padangių paukštis: trys dieviškos prakalbos“ (vertė Andrius Stašaitis). – Vilnius, Vaga, 1997, ISBN 5-415-00521-8
  • Søren Kierkegaard „Liga mirčiai“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Jolita Adomėnienė). – Vilnius, Aidai, 1997, ISBN 9986-590-40-X
  • Søren Kierkegaard „Filosofijos trupiniai, arba Truputis filosofijos“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Jolita Adomėnienė). – Vilnius, Aidai, 2000, ISBN 9955-445-00-9
  • Søren Kierkegaard „Baimė ir drebėjimas“ (vertė Jolita Adomėnienė, įvadą parašė Tomas Sodeika). – Vilnius, Aidai, 2002, ISBN 9955-445-34-3 (2-asis pataisytas leidimas)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]