Rubokų kapinynas
Rubokų kapinynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Šilutės rajonas | ||
Seniūnija | Šilutės seniūnija | ||
Plotas | 50 000 m² | ||
Naudotas | V–VII a. | ||
Registro Nr. | A516/23818[1] |
Rubokų kapinynas – senovinė laidojimo vieta, rasta vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, 6 km į pietus nuo Šilutės, Klugonių miške į pietryčius nuo Vileikių, prie buvusio Rubokų kaimo. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas.
Kapinyne rasta griautinių žmonių ir žirgų kapų, apdėtų apvaliais ir pailgais akmenų vainikais. Greta mirusiųjų rasta V–VII a. įkapių: geležinių ginklų (įmovinių kirvių, ietigalių), galąstuvų, pentinų, sidabrinis geriamojo rago apkalas, papuošalų (sidabrinė antkaklė su dvigubu lankeliu, antkaklės su suktais lankeliais, stiklo, gintaro, emalio karoliais, įvairių žalvarinių segių).
1899 m. tris kapus ištyrė Adalbertas Becenbergeris, o 1900–1901 m. jis su Hugu Šojumi ištyrė dar 48 kapus. Rubokų kapinyno radiniai iki 1945 m. saugoti Karaliaučiaus muziejuje „Prussia“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 23818 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Rubokų kapinynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 575–576