Relikvija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Relikvijų spinta, Bazilikos forma, XIII a.

Relikvija (lot. reliquiepasiliekantis) – religinis objektas, itin gerbiamas, garbinamas dėl savo ypatingos reikšmės.

Tai gali būti šventojo kūno dalis, asmens daiktas (drabužis, darbo įrankis, knyga).[1]

Žinoma šintoizme, budizme ir krikščionybėje (katalikybėje ir stačiatikybėje).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 328 psl.