Raudonoji milžinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raudonoji milžinė Mira

Raudonoji milžinė – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 Saulės masių, G, K, M, R, N, S spektrinės klasės (3000–5000 K temperatūros), III šviesio klasės (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) žvaigždė, esanti vėlyvame evoliucijos etape.

Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos.

Dauguma raudonųjų milžinių patenka į nestabilumo juostą arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės (Miridės, Tauro RV žvaigždės, R CrB tipo kintamosios žvaigždės).

Raudonųjų milžinių žvaigždžių šerdys sudarytos iš helio, virš jo yra apvalkalas, kuriame dega vandenilis. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda branduolių sąlajos reakcijos (helis centre virsta į anglį), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso asimptotinei (milžinių) sekai. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta planetiškuoju ūku. Tuo metu žvaigždės šerdis vis labiau traukiasi, tapdama arba baltąja nykštuke arba I tipo supernova.

Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir supermilžinėmis virsta nuo 0,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.

Šis evoliucijos etapas trunka ~ 103 masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 108 metų 0,5 Saulės masių žvaigždėms.

Žinomiausios raudonosios milžinės yra Aldebaranas, Arktūras. Dar didesnės žvaigždės Antaris ir Betelgeizė yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).