Rėkučių pilkapynas
| Rėkučių pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Rėkučių pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Švenčionių seniūnija | ||
| Naudotas | IV–XII a. | ||
| Tirtas | 1907, 1993, 1995 m. m. | ||
| Registro Nr. | A1108P / AR1759 / 16415 [1] A1109P / AR1159 / 3436 [2] A1110P / AR1760 / 16416 [3] A1524 / AR1522 / 13008 [4] | ||
Rėkučių pilkapynas – pilkapynų grupė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, į pietryčius nuo Ignalinos, tarp Rėkučių ir Paversmio kaimų, į vakarus nuo Vajuonio ežero.
Pilkapiai išsidėstę Pipiriškės miške, ~1,5 km ilgio ir 200–300 m ilgio rėžyje (šiaurės–pietų kryptimi), rytinėje geležinkelio ruožo Vilnius–Turmantas pusėje. Iš viso yra ~100 pilkapių.
Pilkapiai apjuosti pailgomis duobėmis, grioviais. Sampilai paplokščio pusrutulio pavidalo, 1,2–1,5 m aukščio, 12–15 m skersmens. Šiaurinėje dalyje yra 5 didesni pilkapiai kurių aukštis 2 m, skersmuo 20–22 m, aplink iškastas 2,5 m aukščio pylimas.
1907 m. Rėkučių pilkapyną tyrė Vladimiras Kaširskis. Jis 1 pilkapyje aptiko 3 degintinius kapus su VI–VII a. įkapėmis (jos saugomos Peterburgo Ermitaže).[5]
Rastas geležinis pentinis siauraašmenis ornamentuotas kirvis, įmoviniai ietigaliai, peiliukai, diržo sagtys, trinariai geležiniai žąslai.
Šalimais yra Rėkučių senovės gyvenvietė, Rėkučių senovės gynybinis įtvirtinimas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 16415 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 3436 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 16416 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 13008 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Rėkučių pilkapynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 528