Rėkučiai
- Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Rėkučiai (Kupiškis).
| Rėkučiai | ||
|---|---|---|
  Rėkučiai |
||
| 55°16′48″š. pl. 26°06′29″r. ilg. / 55.280°š. pl. 26.108°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švenčionėlių seniūnija | |
| Gyventojų | 28 | |
 Vikiteka |
Rėkučiai | |
Rėkučiai – kaimas Švenčionių rajono savivaldybės pietvakariuose, Aukštaitijos nac. parke, 8 km į šiaurės rytus nuo Kaltanėnų, 2,5 km į šiaurę nuo Reškutėnų, tarp Vajuonio (rytuose) ir Kretuono (pietvakariuose) ežerų, kuriuos tarpusavyje jungia upelis Vajuonėlė. Pro kaimą eina kelias 4407 Švenčionys–Reškutėnai–Rėkučiai .
Kaimo apylinkėse gausu archeologijos vertybių: iki mūsų dienų išliko keletas pilkapynų, keturios senovės gyvenvietės, senovės gynybinis pylimas. Išlikęs tarpukaryje pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
Paminklas Vytautui Didžiajam[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. Rėkučių Šv. Kazimiero draugijos jaunimo lėšomis pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam iš lauko akmenų ir betono 500-ųjų Ldk Vytauto mirties metinių proga. Paminklas pašventintas 1930 m. rugsėjo 21 d. Jis obelisko formos, 2,4 m aukščio, užbaigtas metaliniu kryžiumi. Ovalo formos juodo akmens plokštėje, įmūrytoje obelisko vakarų fasade, užrašytas memorialinis tekstas didžiosiomis raidėmis lietuvių kalba: „LIETUVOS / KUNIGAIKŠČIO / VYTAUTO / DIDŽIOJO 500 M. JUBILIEJAUS / POMINĖJIMUI SKIRIA / ŠV. KAZIMIERO DR. RĖKUČIŲ / SKYRIAUS NARIAI / 1430–1930 M.“
2008 m. birželio 18 d. paminklas įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 32168).[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1846 m. | 1902 m. | 1905 m.[3] | 1931 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 78 | 184 | 221 | 212 | 171 | 150 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
| 110 | 99 | 88 | 65 | 35 | 28 | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Vytauto paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-03-02.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Rėkučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 58 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rėkučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 528
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.