Rėžtukas
Rėžtukas – akmens amžiuje naudotas titnaginis įrankis, skirtas ragui arba kaului raižyti. Ypač būdingas vėlyvajam paleolitui ir šiaurinių kraštų mezolitui.
Pagal rėžiamosios briaunos padėtį rėžtukai skirstomi į vidurinius, šoninius ir kampinius. Ši briauna dažniausiai nuskelta, rasta retušuotų gremžtukų.
Lietuvoje rasti rėžtukai datuojami daugiausia vėlyvuoju paleolitu (X–IX tūkstm. pr. m. e.), mezolitu (VIII–V tūkstm. pr. m. e.), rečiau neolitu.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimutė Rimantienė. Rėžtukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 542