Proceso atnaujinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Proceso atnaujinimas - procedūra, kuomet bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ar nuosprendžiu, procesas gali būti atnaujintas.

Civilinis procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Proceso atnaujinimo pagrindai[taisyti | redaguoti kodą]

Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai (LR CPK 366 str. 1 d.):

  • kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;
  • naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
  • įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
  • įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
  • panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
  • jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
  • jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
  • jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
  • jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

Prašymas procesą atnaujinti yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę.

Prašymų atnaujinti procesą pateikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LR CPK 367 str. 1 d.).

Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą.

Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

Prašymo padavimo terminai[taisyti | redaguoti kodą]

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.).

Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

Prašymo atnaujinti procesą turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma (LR CPK 369 str.):

  • sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas;
  • proceso atnaujinimo pagrindas;
  • proceso atnaujinimo motyvai;
  • aplinkybės, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
  • prašymą pareiškusio asmens prašymas.

Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka LR CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas LR CPK nustatyta tvarka išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, o jeigu yra LR CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai prašymą priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (LR CPK 370 str. 1 d.).

Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Apie teismo posėdžio vietą ir datą teismas šaukimais informuoja dalyvaujančius byloje asmenis. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, jog nėra praleistas LR CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad egzistuoja 366 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai.

Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias LR CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.

Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Teismo teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę (LR CPK 371 str. 1 d.):

  • prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;
  • teismo sprendimą ar nutartį pakeisti;
  • panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį).

LR CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 371 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis.

Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

Sprendimo (nutarties) teisinė galia[taisyti | redaguoti kodą]

Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (372 str. 1 d.).

Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

Sprendimo įvykdymo atgręžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos (373 str.).

Apribojimai pateikti pakartotinį skundą dėl proceso atnaujinimo[taisyti | redaguoti kodą]

Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (LR CPK 373 straipsnis).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]