Ekspertas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ekspèrtas (lot. expertus — ‘įgudęs‘‚‘prityręs‘) – kurios nors srities (pvz., mokslo, meno ar kt.) žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių[1], (pa)teikti savo išvadą, atlikti ekspertizę, „ekspertuoti“, t. y. ką nors įvertinti, ar koks nors dalykas (pvz., švietimo srityje – studijų programa), sumanymas (pvz., projektas, verslo planas) atitinka jam keliamus dalykinius reikalavimus; specialistasAsmuo, ką nors puikiai išmanantis, turintis gilias žinias arba specialius gebėjimas arba kuris yra tokiu laikomas (jam priskiriant atitinkamas savybes). Be teorinių (ekspertinių) žinių ekspertui tai pat būtinas kompetentingas jų taikymas, taigi, praktinės žinios bei gebėjimai.  Jie įgyjami treningo keliu arba paremti talentu (ypatingais gabumais).

Ekspertais dažnai vadinami mokslininkai, prisaikdinti ekspertai (pvz., teismo ekspertai).

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kognityviniai mokslai ir psichologija išskiria ekspertines savybes, žinias bei gebėjimus. Ekspertams būdinga išskirtiniai gebėjimai spręsti problemas ir atitinkami pasiekimai kurioje nors srityje, besiremiantys didele patirtimi. Pagrindinėmis ekspertų savybėmis laikoma tai, kad ekspertai (pagal Chi, Glaser ir Farr, 1988 m.):

  1. atpažįsta gilius reikšminius sąryšius
  2. dirba greičiau ir be klaidų
  3. turi gerą trumpalaikę bei ilgalaikę atmintį
  4. dėmesį kreipia labiau į struktūras nei į pavirš(ut)inius dalykus, savybes
  5. skiria daug laiko kokybinei analizei
  6. savo gebėjimus ir pasiekimus moka vertinti tinkamai, teisingai, adekvačiai
  7. ekspertiniai gebėjimai pasireiškia tik atitinkamoje (dalykinėje) srityje.

Ekspertines žinias padeda įgyti atitinkamas išsilavinimas, studijos, tyrimai ar autodidaktinė veikla. Patvirtinimas, kad asmuo yra ekspertas, gali būti specialus liudijimas, pažymėjimas, valstybinis egzaminas (taip pat kiti jam alternatyvūs patikrinimai). Kadangi šiuo metu žinios yra viešai prieinamos (pvz., bibliotekose, internete), asmuo ekspertinių žinių gali įgyti ir savarankiškai (studijuodamas, mokydamasis), tačiau oficialiam pripažinimui reikalinga speciali procedūra (kvalifikacinis egzaminas ir pan.).   Visuomeninė santvarka, kurioje sprendimus priima ekspertai, (juokais) vadinama „Ekspertokratija“.  

Tapimas ekspertu[taisyti | redaguoti kodą]

Glaser (1996 m.) skiria 3 stadijas [2]

  1. Išorinė parama (angl. external support): šeima (tėvai), mokykla (mokytojai), treneris sukuria mokymosi aplinką, perteikia didaktikos metodus bei turinius
  2. Pereinamoji fazė (angl. transitional stage): išorinė pagalba reikalinga vis rečiau; atrandami ekspertinių žinių (gebėjimų) kriterijai
  3. savarankiškai organizuotas mokymasis (angl. self-regulatory stage

Taip pat 3 pakopas išskiria ir Schumacher bei Czerwinski (1992)[3]:

  1. "Ikiteoretinė pakopa": Pirmojo sąlyčio su nauja sritimi bandoma savo paviršutiniškų žinių, patirčių pagalba rasti panašių dalykų, siekiant naują informaciją prasmingai klasifikuoti, priskirti kuriai nors grupei.
  2. "Empirinė pakopa": susidūrus su nauja medžiaga, sudarant analogijas, per indukciją, abstrakcijas ir pan. įgaunamas pirmasis supratimas apie (gilesnes) konstrukcines, struktūrines savybes, charakteristikas bei priežastinius ryšius.
  3. "Eksperto pakopa": Abstrahavimas galimas keliose funkcinėse, dalykinėse srityse; to dėka - naujų žinių perdavimas kitiems.

Teismo ekspertas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Teismo ekspertas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • M.T.H. Chi, R. Glaser & M.J. Farr (Hrsg.): The nature of expertise. Lawrence Erlbaum Associates, Hillsdale, NJ 1988
  • K. Anders Ericsson, Neil Charness, Paul Feltovich & Robert R. Hoffman (Eds.): Cambridge handbook on expertise and expert performance. Cambridge University Press, Cambridge, UK 2006. ISBN 0-521-60081-2
  • Harald A. Mieg: The social psychology of expertise. Lawrence Erlbaum Associates, Mahwah, NJ 2001. ISBN 0-8058-3750-7
  • Müsseler, J. & Prinz, W. (2002). Allgemeine Psychologie. Heidelberg: Spektrum Akademischer Verlag. ISBN 3-8274-1128-9
  • Anderson, J. R. (2001). Kognitive Psychologie. Heidelberg: Spektrum Akademischer Verlag. ISBN 3-8274-1024-X
  • Grob, Heinz Lothar, Holling, Heinz, Bensberg, Frank: Personalisierung von EUS für Entscheidungsprozesse von Experten, Arbeitsbericht Computergestütztes Controlling, Münster 2008.
  • Hagemann, N., Tietjens, M. & Strauß, B. (Hrsg.). (2007). Psychologie der sportlichen Höchstleistung: Grundlagen und Anwendungen der Expertiseforschung im Sport. Göttingen: Hogrefe. ISBN 3-8017-2033-0

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ekspertas (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985)
  2. R. Glaser: Changing the agency for learning: Acquiring expert performance, in K. A. Ericsson (Ed.) The road to excellence. Mahwah, New Jersey 1996
  3. R. M. Schumacher & M. P. Czerwinski: Mental models and the acquisition of expert knowledge, in R. R. Hoffman (Ed.) The psychology of expertise. Springer-Verlag New York 1992

 

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]