Priimtas valdovės gambitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Priimtas valdovės gambitas
Chess zhor 26.png
Chess zver 26.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 26.png
Chess zhor 26.png
ECO D20-D29
Motininis debiutas Valdovės gambitas

Priimtas valdovės gambitas - šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. d4 d5
2. c4 dc

Tai nėra tikras gambitas, kadangi baltieji gali lengvai atsiimti pėstininką, o juodieji paprastai net nebando jo ginti. Nors ėjimu 2...dc juodieji užleidžia centrą baltiesiems, tačiau kol baltieji bandys atsiimti pėstininką, juodieji planuoja išvesti į centrą kitas figūras. Kai kurie tolesni juodųjų planai susiję su ėjimais ...c5 arba ...e5, bloginant baltųjų pėstininkų struktūrą ir tikintis panašaus endšpilio, tačiau baltieji gali tam ruoštis.

Tai yra trečias populiariausias atsakymas į valdovės gambitą po atmesto valdovės gambito ir slaviškosios gynybos.

Šis debiutas žinomas jau nuo XV amžiaus, tačiau daug šiuolaikinių idėjų atrado Vilhelmas Šteinicas.

Tęsiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Populiariausias priimto valdovės gambito tęsinys - 3. Žf3, dar neretai žaidžiami 3. e3 ir 3. e4

3. Žf3[taisyti | redaguoti kodą]

Baltieji atideda planus susigrąžinti pėstininką, tačiau neleidžia juodiesiems smūgiuoti ėjimu ...e5. Tolimesni planai susiję su ėjimais 4.e3 ir 5.Rxc4. Įprastas atsakymas - 3....Žf6, tačiau žinomas ir variantas 3....a6, kurį žaisdavo Aleksandras Aliochinas.


Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
Pagrindinis variantas po 6...a6

Pagrindinis priimto valdovės gambito tęsiniys yra 3...Žf6 4.e3.

Vietoj 4. e3 baltieji gali žaisti 4.Va4+ - Manheimo variantą. Juodieji išlygina žaidimą po 4...Žc6, todėl baltieji, ieškodami persvaros, šį variantą žaidžia gana retai, nors jį kartais naudodavo didmeistriai Michalas Krasenkovas ir Ulfas Andersonas. Kitas galimas tęsinys 4.Žc3 veda į dviejų žirgų variantą, kuris jau yra tikras gambitas, nes juodieji gali išlaikyti pėstininką ant c4 po 4...a6 5.e4 b5. Tačiau baltieji gauna stiprų centrą ir žaidimas tampa labai komplikuotas, tačiau juodieji vietoj to gali žaisti 4...Žc6, 4...e6, 4...c6 ir pervesti pradžią į Čigorino gynybą, atmestą valdovės gambito Vienos variantą arba slaviškąją gynybą

Vis dėlto populiariausias atsakymas yra 4. e3, po kurio paprastai seka 4...e6. Vietoj šio ėjimo dar galima žaisti 4...Rg4 5.Rxc4 e6, tai paprastai veda į ramų žaidimą, bet baltieji gali komplikuoti padėtį bandydami išnaudoti susilpnėjusį valdovės sparną ir žaisdami 6. Vb3 Rxf3 7. gf Žd7. Juodieji aukoja pėstininką, tačiau suardo karaliaus sparno pėstininkus.

Po pagrindinių ėjimų 4. e3 e6 paprastai seka 5. Rxc4 c5 6.0-0. Alternatyva rokiruotei yra 6. Ve2 - Furmano variantas, pavadintas Semiono Furmano vardu. Varianto idėja - vėliau stumti e linijos pėstininką.

Po rokiruotės galimi tęsiniai 6...a6 (pagrindinis variantas) ir 6...cd (Šteinico variantas).

6...a6 ruošia ėjimą ...b5, kuris išlygina žaidimą po pagrindinio tęsinio 7. Ve2. Šiuolaikiniai variantai yra susiję su ėjimu 7. Rb3 ir po 7...b5 galima žaisti. 8. a4. Žaisti iš karto 7. a4 taip pat galima, tačiau tada susilpnėja laukelis b4.

6...cd sudaro izoliuotą pėstininką baltiesiems po 7. ed, tačiau baltieji gauna stiprų centrą, geresnį figūrų išvystymą ir vėliau gali atakuoti.

3. e4[taisyti | redaguoti kodą]

Šis variantas yra naujoviškas, agresyvesnis nei pagrindiniai variantai, tačiau juodieji gali ardyti centrą su 3...e5, 3...c5 arba 3...Žf6, galimas ir 3...Žc6 pervedant į Čigorino gynybą.

3...b5 bandant išlaikyti pėstininką yra retas ir neįprastas variantas, kurio niekad nenaudoja aukšto lygio žaidėjai. Manoma, kad po šio ėjimo labai susilpnėja juodųjų valdovės sparnas, centras, todėl baltieji gauna didelę kompensaciją.

3. e3[taisyti | redaguoti kodą]

Šis variantas yra vienas seniausių priimto valdovės gambito variantų, jį žaidė daug žymių šachmatininkų, pvz., Anatolijus Karpovas. Dažniausiai žaidžiami variantai yra 3...e5 ir 3...e6. Pastarasis ėjimas perveda partiją į kitus valdovės gambito variantus.

3...e5 yra bandymas suardyti baltųjų centrą. Įprastas tęsinys yra 4. Rxc4 ed 5.ed.

Ėjimas 3...b5 yra klaida, po kurios juodieji sugadina savo padėtį. XVII a. buvo atrasti spąstai: po 4. a4 c6 5. ab cb?? ėjimas 6. Vf3 išnaudoja juodųjų atžvilgiu susilpnėjusią įstrižainę a8-h1 ir laimi figūrą.

Ėjimas 3...Re6 išlaiko pėstininką, tačiau baltieji gali žaisti 4. Že2 ir gauti kompensaciją. Galima ir atsiimti pėstininką žaidžiant 4. Ža3.

Kiti variantai[taisyti | redaguoti kodą]

Be šių variantų dar galimi 3. Žc3 bei 3. Va4+.

3. Žc3 yra šiek tiek abejotinas ėjimas dėl atsakymų 3...e5 ir 3...a6, tačiau didmeistris Raymond Keene savo knygoje „An Opening Repertoire for White“ rekomenduoja būtent šį variantą.

3. Va4+ lengvai leidžia atsiimti pėstininką po 3...Žc6 4. Žf3, tačiau tada valdovė taps puldinėjimų objektu ir leims laimėti juodiesiems laiko, todėl šis variantas taip pat nedažnas.