Priešnuodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Priešnuodis (gr. αντίδοτο, antídoto 'duodamas prieš kažką') – vaistinė medžiaga, skirta susilpninti vaistų ar nuodingų medžiagų (nuodų, toksinų) poveikį organizmui ar atskiriems organams.

Veikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Priešnuodis gali:

  • sumažinti į organizmą patekusios medžiagos toksiškumą;
  • su nuodinga medžiaga sudaryti nekenksmingą ar mažiau kenksmingą cheminį junginį;
  • nuodingą medžiagą suskaidyti į mažiau kenksmingas dalis;
  • pašalinti nuodingą medžiagą iš tos vietos (organo), kur ji veikė;
  • pagreitinti nuodingų medžiagų pasišalinimą iš organizmo.

Priešnuodis gali turėti keletą šių savybių ir taip pagreitinti apnuodyto organizmo apvalymą nuo nuodingų medžiagų. Tačiau, iš kitos pusės, priešnuodžiai taip pat yra cheminės medžiagos ir gali būti pavojingi, todėl turi būti naudojami atsargiai.

Kai kurie priešnuodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomai nuo to, koks nuodas pateko į organizmą, parenkamas priešnuodis, pavyzdžiui:

  • etanolis gali būti naudojamas prieš apsinuodijimą metanoliu;
  • atropinas gali būti naudojamas prieš nervus paralyžiuojančias medžiagas;
  • gliukozė – pagalbinė medžiaga visokių rūšių apsinuodijimų atvejais.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]