Pomerijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Respublikos laikų Romos žemėlapis. Pomerijus pavaizduotas rausva spalva.

Pomerijus (lot. pomerium) – šventoji Romos miesto riba.

Pasak mitologijos, pomerijus žymėjo vagą, kuria Romulas nustatė savo miesto ribas[1]. Pavadinimas kildinamas iš lotyniškų žodžių post murum (už įtvirtinimų). Tai buvo religinės, administracinės, civilinės ir karinės valdžios riba[2]. Tik už pomerijaus galiojo Romos magistratų karinė valdžia ir tik už jo ribos buvo galima statyti šventyklas svetimiems dievams[3].

Pomerijaus viduje buvo draudžiama laidoti mirusiuosius ir nešiotis ginklą. Net aukščiausi Romos magistratai pomerijaus ribose neturėjo visiškos galios. Tai buvo simbolizuojama iš liktorių nešamų fascijų pašalinant kirvius. Provincijų valdytojams ir generolams buvo draudžiama įžengti į pomerijų, išskyrus, jei jiems buvo suteikiama triumfo teisė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia Dilytė, Senovės Romos kultūra, Vilnius" Metodika, 2012, p. 207.
  2. Aulas Gelijus, Atikos naktys 13.14.1.
  3. Tacitas, Analai XII.24.