Pilkasis riešutmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juglans cinerea

Pilkasis riešutmedis (Juglans cinerea )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Riešutmediniai
( Juglandaceae)
Gentis: Riešutmedis
( Juglans)
Rūšis: Pilkasis riešutmedis
( Juglans cinerea)
Binomas
Juglans cinerea
L., 1759

Pilkojo riešutmedžio savaiminio paplitimo arealas

Pilkasis riešutmedis (Juglans cinerea) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.

Pilkojo riešutmedžio moteriški žiedai
Pilkojo riešutmedžio vaisiai ir riešutai

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja tanki, plačiai rutuliška. Žievė pilka, giliai sueižėjusi. Ūgliai stori, apvalūs, pilkai žalsvi, jauni gausiai apaugę pilkais liaukiniais plaukeliais, vėliau beveik pliki, pilkai rudi. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 50–70 cm ilgio, kotuoti, sudaryti iš 11–19 (21) pailgai kiaušiniškų, pjūkliškais kraštais, 6–15 cm ilgio, 3–6 cm pločio, žalia, kiek plaukuota viršutine ir pilkai žalia, gausiau plaukuota apatine puse lapelių.. Lapkotis taip pat plaukuotas. Kuokeliniai žiedai 6–15 cm ilgio, žirginiuose, piesteliniai po 3–8 kekėse. Žydi gegužės – birželio mėnesį. Vaisiai pailgai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, 6–10 cm ilgio, plaukuoti, gelsvai žali. Kevalas kiaušiniškas, smailia viršūne, su aštuoniomis išilginėmis plonomis, vingiuotomis, aštriomis briaunomis, tarp kurių yra smulkesnės skiautėtos briaunelės. Sėklos prinoksta rugsėjo – spalio mėnesį. Dauginasi sėklomis ir ataugomis. Sėklas būtina sėti rudenį arba 5 mėnesius stratifikuoti.

Mediena kieta, tvirta, patvari, gražios tekstūros.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga sparčiai. Įprastai užauga iki 30 m aukščio. Kamieno skersmuo 1–2 m.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviesamėgis. Gerai auga puriuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Atsparus klimatinėms sąlygoms. Vertingas dekoratyvinis medis, tinka auginti pavieniui, grupėmis arba masyvais. Jaunus medelius reikia gerai tręšti ir dažnai purenti dirvą.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies. Lietuvoje retokas.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mediena naudojama baldų gamyboje, apdailai.

Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Riešutai naudojami konditerijoje. Žieduose gausu nektaro.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (166psl.)