Peter Bradshaw
| Peter Bradshaw | |
|---|---|
| |
| P. Bredšou 2013 m. | |
| Gimė | 1962 m. birželio 19 d. Anglija, .svg){kind=small} Jungtinė Karalystė
|
| Veikla | kino kritikas, rašytojas |
| Alma mater | Kembridžo universitetas |
Piteris Bredšou (angl. Peter Bradshaw, 1962 m. birželio 19 d. Anglija, Jungtinė Karalystė) – britų rašytojas ir kino kritikas. Nuo 1999 m. jis yra vyriausiasis dienraščio „The Guardian“ kino kritikas ir amerikiečių vyrų žurnalo „Esquire“ rašantysis redaktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hartfordšyre P. Bredšou lankė XVII a. įkurtą Asko galanterininkų berniukų mokyklą (Haberdashers' Aske’s Boys' School),[1] o Kembridžo universiteto Pembroko koledže studijavo anglų kalbą, čia jis buvo teatrinio klubo „Footlights“ („Rampa“) pirmininkas. 1984 m. apgynė humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, po to tęsė studijas ankstyvųjų Naujųjų laikų srityje, jo dėstytojos buvo Liza Džardin ir Ana Barton. 1989 m. apgynė daktaro laipsnį.[2]
10-ajame dešimtmetyje laikraštyje „Evening Standard“ P. Bredšou dirbo apžvalgininku, o per 1997 m. visuotinių rinkimų kampaniją redaktorius Maksas Hastingsas jo paprašė sukurti seriją parodinių dienoraščio užrašų, kuriuos neva parašęs konservatorių parlamentaras, istorikas Alanas Klarkas. Užrašus Klarkas įvardijo kaip klaidinančius ir dėl jų 1998 m. sausį buvo iškelta byla – laikraščių istorijoje pirmoji, kai satyros objektas bylinėjasi su jos autoriumi. Karališkasis advokatas Piteris Preskotas neįtraukė Piterio Bredšou į liudytojų sąrašą, o teisėjas Geivinas Laitmanas priėmė Alanui Klarkui palankų nuosprendį paskelbdamas, jog P. Bredšou straipsniai tuo metu buvo spausdinami taip, kad „žymus skaitytojų skaičius“ galėjo patikėti, neva jie yra parašyti paties Alano Klarko.[3] P. Bredšou teigimu, tai buvo „keisčiausias ir siurrealistiškiausias mano profesinio gyvenimo atvejis. Aš labai pamalonintas, kad bylinėdamasis su manimi ponas Klarkas turėjo patirti visas šias bėdas ir išlaidas.“[4]
Nuo 1999 m. P. Bredšou yra vyriausiasis dienraščio „The Guardian“ kino kritikas, kiekvieną penktadienį laikraščio skyriuje „Film & Music“ („Kinas ir muzika“) rašantis savaitės apžvalgos skiltį. Jis yra nuolatinis „BBC One“ transliuojamos programos „Film…“ („Kinas…“) kviestinis recenzentas. P. Bredšou buvo 2011 m. Kanų kino festivalio sekcijos „Un Certain Regard“ („Ypatingasis žvilgsnis“) vertinimo komisijos narys.
Jis parašė ir atliko „BBC Radio 4“ programą „Vieną siaubingą akimirką“ („For One Horrible Moment“), įrašytą 1998 m. spalio 10 d. ir pirmą kartą transliuotą 1999 m. sausio 20 d., kurioje aptariamas jaunuolio subrendimas 8-ojo dešimtmečio Kembridžšyre. Jo liūdnai malonų apsakymą „Pakartotinis susijungimas“ („Reunion“), 2016 m. spalio 21 d. pirmą kartą transliuotą per „BBC Radio 4“, skaitė Tomas Holanderis ir apibūdino jį kaip „liūdną ir suktą, hermetiškai susietą su 8-ojo dešimtmečio viduriu ir tuo, koks jausmas būti jaunam“.[5] Dar vieną apsakymą, pavadintą „Nulio kaimynai“ („Neighbors Of Zero“), pirmą kartą per „Radio 4“ transliuotą 2017 m. lapkričio 17 d., skaitė Danielis Meisas.[6] P. Bredšou apsakymą „Vyresnioji akimirka“ („Senior Moment“), pirmą kartą per „Radio 4“ transliuotą 2020 m. gegužės 22 d., skaitė Maiklas Melonis.[7] P. Bredšou buvo Deivido Badielio situacijų komedijos „Badielio sindromas“ („Baddiel’s Syndrome“) scenarijaus bendraautoris ir joje vaidino, pirmą kartą komedija transliuota 2001 m. televizijoje „Sky One“.[8]
P. Bredšou keturis kartus (2001, 2007, 2013 ir 2014 m.) „Metų kritiko“ kategorijoje buvo įtrauktas į galutinį „The Press Awards“ („Spaudos apdovanojimų“) sąrašą, paskutinį kartą gavo aukštą įvertinimą.[9]
Geriausi filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. žurnalo „Sight & Sound“ apklausoje dėl geriausių visų laikų kino filmų P. Bredšou nurodė šiuos 10:[10]
- The Addiction („Priklausomybė“) (JAV, 1995)
- Boyhood („Vaikystė“) (JAV, 2014)
- Annie Hall („Anė Hol“) (JAV, 1977)
- Black Narcissus („Juodasis narcizas“) (JK, 1947)
- Zama („Zama“) (Argentina, 2017)
- Sans toit ni loi („Be pastogės, be įstatymo“) (Prancūzija, 1985)
- 花樣年華 („Auksiniai metai“) (Kinija, 2000)
- Kind Hearts and Coronets („Geros širdys ir karūnėlės“) (JK, 1949)
- Raging Bull („Pasiutęs bulius“) (JAV, 1980)
- Singin' in the Rain („Dainuojantys lietuje“) (JAV, 1952)
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bradshaw, Peter Not Alan Clark’s Diary; London, Simon & Schuster, 1998
- Bradshaw, Peter Lucky Baby Jesus; London, Little, Brown and Company, 1999
- Bradshaw, Peter Dr Sweet And His Daughter; London, Picador (įspaudas), 2003
- Bradshaw, Peter Night Of Triumph; London, Duckworth Books, 2013
- Bradshaw, Peter The Films That Made Me; London, Bloomsbury Publishing, 2019
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bradshaw, Peter (2008-09-09). „Sex, violence and classroom action: Peter Bradshaw on the best school movies“. The Guardian (britų anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
- ↑ Bradshaw, Peter Nicholas (1989). The idea of anatomy in the work of seventeenth-century prose writers (PhD thesis). University of Cambridge. OCLC 53500534.
- ↑ O'Hanlon, Kate (1998-01-28). „Law report: Format of parodied Clark diaries was deceptive“. The Independent.
- ↑ „Clark victorious in diary battle“, BBC News, 1998-01-21.
- ↑ Quirke, Antonia (2016-10-27). „The pleasure of being young, captured for radio“. New Statesman. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
- ↑ Bradshaw, Peter (2017-11-17). „Neighbours Of Zero“. BBC. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
- ↑ Bradshaw, Peter (2020-05-22). „Senior Moment“. BBC. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
- ↑ Leith, William; Flett, Kathryn (2000-12-31). „Analyse This“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
- ↑ „The Press Awards — list of winners“, The Guardian, 2014-04-02.
- ↑ „Peter Bradshaw BFI's 2022 Sight & Sound Poll“. British Film Institute.