Petankė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Petankės kamuoliai ir košonetas

Petankė (pranc. pétanque – [pe.tɑ̃k]) – žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo košonetu (angl. cochonnet). Žaidimas žaidžiamas ant smėlio arba ant žvyro, bet galima žaisti ir ant žolės ar kitokio paviršiaus.

Petankės žaidimas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Graikijos laikais buvo žaidžiami metimo į tolį žaidimai su monetomis, vėliau plokščiomis plytomis, akmeniniais kamuoliais. Tai vyko apie VI a. prieš mūsų erą. Senovės Romos gyventojai patobulino žaidimą ir pridėjo tikslą, šalia kurio kuo arčiau reikėjo mesti akmenis. Vėliau kamuoliai buvo pakeisti mediniais. Iki XVII a. panašūs žaidimai buvo uždrausti.

1907 m. prancūzas iš La Siotat miestelio netoli Marselio Jules Lenoir patobulino iki tol populiarų kamuolių žaidimą Boule Lyonnaise ir sukūrė petankę.

1910 m. surengtas pirmasis petankės čempionatas ir nuo to laiko šis žaidimas nuolat populiarėjo. Nacionalinė petankės federacija įkurta 1958 m. Marselyje ir 2002 m. turėjo apie 600 000 narių iš 52 valstybių.

Pirmasis pasaulio petankės čempionatas buvo surengtas 1959 m. 2007 m. Tailando Patajos mieste surengtame pasaulio čempionate dalyvavo dalyviai iš 50 pasaulio šalių tarp jų ir Lietuvos rinktinė. 2011 m. pirmą kartą Lietuvos moterų rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Turkijoje. [1]

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimas žaidžiamas skirtingomis komandomis:

  • Trys žaidėjai komandoje – trejetai (du rutuliai kiekvienam žaidėjui).
  • Du žaidėjai komandoje – dvejetai (trys rutuliai kiekvienam žaidėjui).
  • Vienas žaidėjas komandoje – vienetai (trys rutuliai kiekvienam žaidėjui).

Rutuliai yra pagaminti iš plieno, sveria apie 650–800 g, rutulio skersmuo apie 68–80 mm, pasirenkami pagal plaštakos dydį, o taikinukas (prie kurio bus mėtomi metaliniai rutuliai) – iš medžio (kartais būna iš sintetinės medžiagos – plastmasės), Jo skersmuo 25–35 mm iki 2008 m. imtinai, kadangi 2009 m. yra 30 milimetrų skersmens. [2] Metaliniai nesertifikuoti rutuliai gali būti naudojami turnyruose, tačiau čempionatuose reikalingos federacijos (NRSF) licenzijos bei sertifikuoti rutuliai.

Žaidimo aikštelė turi būti apie 12-16 m ilgio ir 3-4 m pločio (ribos žymimos kanatu), danga gali būti įvairi ir nelygi kaip žvyras, smėlis, skalda. Galima žaisti parko praėjimuose ar nejudriame žvyrkelyje, ant žemos žolės ir pan.

Rutuliai mėtomi nuo tos vietos (lanko), kur buvo išmestas medinis rutulys. Lankas turi būti 50 cm skersmens. Plieninius rutulius reikia mesti kuo arčiau medinio. Arčiausiai atsidūręs rutulys laimi tašką, o jeigu vienos komandos du rutuliai yra arčiausiai, laimimi du taškai ir t. t. (esant neaiškiam atstumui matuojama liniuote). Išmestas medinis taikinukas turi būti nuo 6 iki 10 m atstumu nuo lanko vidinės pusės, bei 1 m nuo galinio užribio ir 100-30 cm nuo šoninio (šoniniai užribiai susitariami prieš žaidimą), jeigu nesimato arba neatitinka atstumo, reikia mesti pakartotinai iki 3 kartų, nenumetus teisingai 3 kartus perduoti išmetimą priešininkų komandai tačiau pirmas metimas rutulio lieka tai pačiai komandai. Metimo metu kojos turi būti lanko viduje bei liesti žemę (išskyrus neįgaliuosius) iki metalinis rutulys nukris ant žemės, kitaip metimas neįskaitomas, rutulys anuliuojamas, o padaryti pakitimai aikštelėje atstatomi (todėl rutuliai turėtų būti žymimi, kitaip negalima bus jų atstatyti į pradinę padėtį).

Priešininkai gali numušti kito priešininko rutulį (išmušinėti – „šūtinti“). Plieniniai rutuliai gali liesti medinį rutulį, pakeisti vietą aikštelėje, jei taikinukas išrieda iš aikštelės ir abi komandos turi kamuolių peržaidžiama iš kitos aikštelės pusės, o jei viena komanda nebeturi rutulių laimi kita komanda tiek taškų, kiek likę rankose rutulių. Laimėjusysis taškus(-ą) meta medinį taikinuką iš tos pačios vietos, kur buvo numestas, lanką galima pasitraukti jei aikštelė lieka trumpesnė nei 10 m arba neatitinka šononių užribių minimalaus atstumo. Metalinis rutulys ir taikinukas žaidime iki tol, kol korpusu (žiūrint iš viršaus) dengia kanatą. Žaidimo metu negalima iš aikštelės traukti kliūčių, o duobes ar kalniukus galima palyginti po vieną kartą prieš kiekvieną metimą.

Žaidimas žaidžiamas iki 13-os taškų, turnyruose atrankos žaidžiamos su laiko limitais pasirinktinai bei paskutinis taikinukas, arba 2 paskutiniai taikinukai (pagal susitarimą). Oficialūs čempionatai žaidžiami pagal šveicarišką sistemą, turnyruose pasirenkama pagal susitarimą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Petankė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka