Peruvinė lapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lycalopex gymnocercus

Peruvinė lapė (Lycalopex sechurae)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Šuniniai
( Canidae)
Gentis: Pietų Amerikos lapės
( Lycalopex)
Rūšis: Peruvinė lapė
( Lycalopex sechurae)
Binomas
Lycalopex sechurae
Thomas, 1900
Paplitimas
Paplitimas

Peruvinė lapė arba Sečuros lapė (lot. Lycalopex sechurae, isp. zorro sechurano, lobo de la costa) – šuninių šeimos plėšrusis žinduolis, paplitęs Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno pakrante besidriekiančioje Sečuros dykumoje (Peru ir Ekvadore).[1]

Kūnas 50–78 cm ilgio (bei 27–34 cm ilgio uodega), sveria 2,6–4,2 kg. Kailis pilkas, žemyn pereina į smėlinę, balkšvą. Ant kojų, ausų ir aplink akis – rausvos dėmės. Snukis tamsiai pilkas.[2]

Gyvena pakrančių smėlynuose, sausringuose miškuose, nuo vandenyno iki vakarinių Andų šlaitų.

Peruvinės lapės veiklios daugiausia naktimis, laikosi pavieniui. Gyvūnas visaėdis, maitinasi graužikais, paukščiais, driežais, vabzdžiais, vaisiais, kiaušiniais, dvėseliena. Prie gyvenviečių medžioja vištas. Gali ilgai apsieiti be vandens.

Medžiojama dėl kūno dalių, siekiant atbaidyti nuo naminių paukščių, Ekvadore nyksta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. W. Chris Wozencraft. „Order Carnivora“. In: Wilson, D.E.; Reeder, D.M (eds.). Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Johns Hopkins University Press, 2005.
  2. Asa, C. & Cossios, E.D. Canids: Foxes, Wolves, Jackals and Dogs. Status Survey and Conservation Action Plan. International Union for Conservation of Nature and Natural Resources/Species Survival Commission Canid Specialist Group. pp. 69–72.