Perlo ir Hermeso atolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atolo vaizdas iš kosmoso

Perlo ir Hermeso atolas (havajiečių kalba Holoikauaua) – negyvenamas Šiaurės Vakarų Havajų salų atolas maždaug 2000 km į šiaurės vakarus nuo Honolulu. Artimiausi sausumos plotai – Midvėjaus atolas vakaruose ir Lisianskio sala pietryčiuose.

Atolas ovalinės formos, atviras šiaurės vakarų pusėje, jame yra septyni maži sausumos ploteliai.

  • Koordinatės - 27°48′N, 175°51′W
  • Ilgis – ~29 km
  • Plotis - ~17 km
  • Sausumos plotas – 35,99 ha
  • Rifo plotas - ~1150 km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Atrastas 1822 m., kai anglų bandinių gaudytojų laivai - "Pearl" ir "Hermes" - užplaukė ant rifo. 1854 m. salą aneksavo Havajų karalius Kamehameha IV. 1927 m. kapitonas Viljamas Andersonas (Williams Greig Anderson), gaudydamas tunus, lagūnoje aptiko didelius perlų išteklius. Bet po kelerių metų Havajų vyriausybė, siekdama saugoti paukščių išteklius, uždraudė pramoninę perlų gavybą.

Atolo žemėlapis

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Atolas yra suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Jis susiformavo tektoninei Ramiojo vandenyno plokštei 9-10 cm per metus greičiu slenkant į šiaurę - šiaurės vakarus virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, apiro dėl erozijos poveikio, o jo pakraščiai apaugo koralais.

Fauna ir flora[taisyti | redaguoti kodą]

Augmenija visiškai skurdi, auga tik druskai atsparios 20 rūšių žolės, iš kurių 7 - atvežtinės. Tačiau saloje labai gausu paukščių – šiuo metu čia gyvena 22 rūšių paukščiai (iš viso ~160 000), tarp kurių paminėtini juodakojai albatrosai (Phoebastria nigripes), audrašaukliai (Oceanodroma tristrami), mažosios žuvėdros (Sternula albifrons).

Saloje 1967 m. buvo įveistos Havajų gėlinukės (Telespiza cantans), siekiant išsaugoti „atsarginę“ populiaciją, jeigu vienintelė pasaulyje populiacija Laisano saloje išnyktų dėl nepalankios aplinkos (triušiai, žiurkės, ligos).

Atole gyvena Havajų žalieji vėžliai (Chelonia Mydas), Havajų ruoniai vienuoliai (Monachus schauinslandi), ilgasnukiai prodelfinai (Stenella longirostris). Koralinis rifas pasižymi didžiausia žuvų įvairove visame Šiaurės Vakarų Havajų salyne, aptikta iki šios mokslui nežinotų pinčių. Perluočių populiacija, uždraudus perlų gavybą 1929 m., vėl atsigavo.

Kadangi atole ar šalia jo nevykdoma jokia veikla, jis palyginti mažai nukentėjęs, išskyrus mechaninius koralų pažeidimus laivų avarijų metu (mažiausiai šeši sudužę laivai), bet stiprios vandenyno srovės čia atplukdo daug šiukšlių. 2003 m. nuo rifų buvo surinkta ir išvežta virš 90 tonų šiukšlių.

Atolas priklauso Papahanaumokuakea gamtos draustiniui.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka