Lisianskio sala

Koordinatės: 26°4′ š. pl. 173°58′ v. ilg. / 26.067°š. pl. 173.967°r. ilg. / 26.067; 173.967
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lisianskio sala

Lisianskio sala (havajietiškai Papaapoho) – viena iš Havajų salyno Šiaurės Vakarų salų, 1676 km į š. v. nuo Honolulu. Artimiausia sausuma – Laisano sala už 215 km vakarų kryptimi. Sala negyvenama.

Salą 1805 m. lapkričio 15 d. atrado ir pavadinimą jai suteikė Rusijos karinio laivyno karininkas Jurijus Lisianskis, plaukęs tiriamuoju laivu „Neva“. 1857 m. liepos 10 d. Havajų karalius Kamehameha IV aneksavo Lisianskio salą. 1890 m. ją dvidešimčiai metų išsinuomojo guano gavyba užsiimanti „North Pacific Phosphate and Fertilizer Company“. 1909 m. sala tapo Havajų salų paukščių draustinio teritorija.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Koordinatės - 26°4′N, 173°58′W
  • Rifo plotas – 979 km²
  • Sausumos plotas – 155,57 ha
  • Aukštis – 12 m.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lisianskio sala, kaip ir kitos Havajų Šiaurės Vakarų salos, yra suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Ji, kaip ir Kurės, Midvėjaus ir kiti gretimi atolai, susiformavo prieš keliasdešimt milijonų metų, kai ši Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės vieta slinko virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, o jo pakraščiai apaugo koralais.

Nors pati sala nedidelė, koralinio rifo sudaryta sekluma, supanti salą (Nevos sekluma), užima net 979 km² plotą.

Fauna ir flora[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje gyvena Havajų ruoniai vienuoliai (Monachus schauinslandi), žalieji vėžliai (Chelonia mydas), peri daug paukščių, ypač audrapaukščių Pterodroma hypoleuca.

Kai kurias gyvūnų ir augalų rūšis norom ar nenorom čia atgabeno žmonės. 1844 m. iš laivo pabėgo pelių, vėliau čia buvo paleista triušių, kurie labai nuniokojo salos augmeniją ir, kaip manoma, paspartino čia gyvenusios besparnių paukščių – Laisano švygždų (Porzana palmeri) – populiacijos nykimą. Salą paskelbus saugoma teritorija ir uždraudus švygždų medžioklę (jų plunksnos buvo tapusios kolekcionavimo objektu), 1920 m. saloje išsilaipino ginkluota komanda, kuri suėmė brakonierius ir konfiskavo bei sunaikino 1,4 tonos plunksnų, kainavusių gyvybę ~140 000 paukščių.

Koraliniai rifai (24 koralų rūšys) dėl formų įvairovės vadinami „koralų sodais“, pasižymi didele žuvų įvairove, čia gyvena daug labai agresyvių ryklių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

26°4′ š. pl. 173°58′ v. ilg. / 26.067°š. pl. 173.967°r. ilg. / 26.067; 173.967