Gardnerio uolos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gardnerio uolos

Gardnerio uolos (havajiečių kalba Puhahonu) – dvi rifų apsuptos uolos, priklausančios Havajų salyno Šiaurės Vakarų salų grupei. Artimiausia sausuma – Prancūzų fregatų sekluma, 220 km į p.r., ir Maro rifas, 250 km. į š. v. Rifo plotas apie 2 400 km².

Svarbiausi duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Koordinatės: 25°01′N, 167°59′W
  • Plotas: 2,4 ha
  • Aukštis: 58 m
  • Gyventojų skaičius: negyvenama.

Gardnerio uolas 1820 m. aptiko JAV banginių medžioklės laivas „Maro“, vadovaujamas kapitono Džozefo Aleno (Joseph Allen).

Salos geologinė istorija analogiška kitoms šios grupės saloms – tai likutis suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, kuris susiformavo šiai tektoninės plokštės vietai slenkant virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, o jo pakraščiai apaugo koralais.

Aplinkui Gardnerio uolas veisiasi retų rūšių žuvys, neaptinkamos prie kitų šio archipelago salų, auga daug koralų, kurių nėra kaimyninėse Nekerio ir Nihoa salose. Ant uolų peri daug paukščių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Koordinatės:25°01′N 167°59′W / 25.017°N 167.983°W / 25.017; -167.983