Periskopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Periskopo principas

Periskopas (graik. periscopeõ – apžvelgiu) – optinis prietaisas stebėti aplinką iš slėptuvės.

Tai, paprastai, vamzdis su optine sistema (prizmėmis, lęšiais, veidrodžiais), kuri atspindi šviesos spindulius, sklindančius nuo stebimo objekto, ir nukreipia juos į stebėtojo akį.

Daugeliu periskopų galima stebėti aplinką įvairiomis kryptimis, matuoti kampus vertikalioje ir horizontalioje plokštumose, nustatyti atstumą iki stebimo objekto.

Johanas Gutenbergas, daugiau žinomas kaip spausdinimo technologijos išradėjas, 1430 m. aprašė į periskopą panašų prietaisą, kuris buvo naudojamas miesto šventėje Achene, kai žmonės, minioje norėdami matyti vieną ar kitą renginio detalę, naudojosi panašiu prietaisu.

Dažniausiai naudojamas karinėje technikoje: povandeniniuose laivuose, tankuose ir kitur. Plačiai pradėtas naudoti Pirmojo pasaulinio karo metu, apžvelgint priešo pozicijas, pasislėpus tranšėjose. Vėliau pritaikytas povandeniniuose laivuose, kur tapo pagrindiniu vizualinio stebėjimo prietaisu.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]